Kartais atsibosta (na, gerai, ne kartais, o dažniau nei kartais..) internete ieškoti lavinamųjų užduotėlių ar pačiai kurti. Juk gali taip būti! Ir būna. Ir nebijau to parašyti. Tada norisi kažko panašaus, kas buvo savoj vaikystėj. O buvo geras žurnalas „Genys" - margas, kvepiantis spaustuve, laukiamas pašto dėžutėje (mama niekad nepamiršdavo užsakyti), skaitomas... O kartais dar labiau laukiamas, nes žinojai, kad gal gali būti išspausdinta tavo ar tavo draugės kūryba...
Žodžiu, jaučiu nostalgiją vaikiškiems žurnalams. Ir nebūtina, kad būtų tas pats, kokį man teko vartyti. Nėra vieno, atsirado kitas, nors...
Dabar yra leidyklos „Flintas" mėnesinis žurnalas „Nykštukas". Jis man labai pravertė kelionėje, kai vaikams ne vieną valandą teko sėdėti automobilyje.
1. Yra tekstų, kuriuos raides pramokęs dėlioti žmogus gali skaityti be vargo.
2. Yra užduočių, kuriose reikia klijuoti lipdukus, o tai važiuojant automobiliu, patogu: nereikia rašiklių.
3. Užduotys su lipdukais įvairios: reikia lyginti spalvas, raštus, klijuoti raidelę prie gyvūno, kurio vardas būtent ir prasideda ta raide, skaičiuoti objektus ir tokį skaičių lipdyti šalia, skaityti tekstą ir atitinkamoj vietoj priklijuoti tinkamą personažą.
4. Jei rankelė šiek tiek išlavėjusi (veiksmui atlikti netrukdo važiuojančios mašinos judėjimas), galima ir rašiklį į rankas imti: rašyti raideles, vesti liniją prie lobio, brėžti geometrines figūras, baigti piešti piešinį (na, kad ir mamos veidą... pasiutimas, kaip tie vaikai mus mato...).
Taip, net girdžiu frazę - nesveika važiuojant skaityti... Mano galva, nesveika be saiko tai daryti, o proto ribose viskas sveikas. Netgi kompiuteris. Kai vaikas yra užsiėmęs veikla, jam nesinori zyzti ir klausti, kada atvažiuosime, kada eisime, kada kada... Ir tą veiklą naudinga keisti. „Nykštuke" būtent taip ir yra - viena veikla kitame lape jau keičiama kita. Neatsibosta. Vaikas nesinervina! O kai vaikas ramus, ramūs tėvai, rami visa bendra veikla, netgi tolimas kelias.
Mama Laima
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą