Mamukynas: Pajūrio pėsčiųjų žygis'23. Nuostabus 50 km pasivaikščiojimas. Liepoja.

2023 m. gegužės 14 d., sekmadienis

Pajūrio pėsčiųjų žygis'23. Nuostabus 50 km pasivaikščiojimas. Liepoja.

Kažkada 50 km nueiti pėškomis rodėsi visiškai misija neįmanoma. Tačiau, atradau bendramintę/bendražygę, tad surizikavom pirmąjį mūsų 50 km! Sunkokai, bet įveikėme. -> Druskininkų žygis'22

Šį kartą renkantis 50km jau taip baisu neatrodė, net turėjau įtarimą, kad lengvai įveiksime. Ir tai pasitvirtino, nes prasiėjo ganėtinai lengvai. Jei kolegė būtų buvusi ryžtingesnė, tai jau ir šį kartą savo jėgas būčiau bandžiusi 75 km ;). Bet labai gerai buvo ir antras 50 km, užsitvirtinimui, kad jau tikrai galim.

Labai džiugu, kad vis daugiau žygeivių renkasi ilgesnius maršrutus. 100 - ukininkų šį kartą įtariu buvo rekordiškas skaičius. Šaunuoliai iš didžiosios raidės! Kaip juokauju, kad jau ir man daro "spaudimą" kuo greičiau jungtis į jų gretas :D. Kol kas, vis dar manau, kad tik "bepročiai" gali tiek nueiti... Bet įtariu, kad tik laiko klausimas dėl mano pasiryžimo.

Na, o šis TrenkTuro paruoštas maršrutas patiko labiausiai iš visų eitų. Gal ir geras oras prie to prisidėjo, nežinau. Nors vietomis buvo ganėtinai per karšta, bet užpūtus vėjeliui vėl viskas liuks. :D Maršrutas labai įvairus, nepabostantis. Poilsio punktai net per arti vienas kito pasirodė.. Rodos tik viename gėrėme arbatą, jau kitame graužiam obuolį ir t.t. :D Beje, dėl maitinimo. Po žygio visada pasiskaitinėju kitų žygeivių įspūdžius. Žinoma dauguma (beveik visi) laimingi, patenkinti.. Bet atsiranda tokių kuriems: tai košė neskani, tai arbata praskiesta, tai bandelė be įdaro ir per trumpai begaliojanti... Mes gal po sėkminga žvaigžde gimusios ir mums visada pačią geriausią arbatą įpila, pačią skaniausią košę sudeda ir į bandeles dvigubo įdaro įkrečia :D. Tik viename žygyje man košėj morkos per stambiai buvo supjaustytos, tiesiog aš nevalgau dideliais gabalais virtų morkų... Prastumdžiau tas morkas ir bėdos kaip nebūta :D. Nei kart nenuvylė jų duodamas maistas/užkandžiai... Gal kartais jų tiesiog per daug jau.. Kuprinė sunkėja...

O kai pamatau skundus dėl neva per sunkaus maršruto (visa laimė gal vos pora kartų skaičiau tokius skundus), tai iš viso nesuprantu tokio nepasitenkinimo. Kažkam per sunkus, kažkam per lengvas... Juk nepadarys pagal kiekvieno užgaidas :D Na, bet visokių žmonių yra, visokių reikia.

Šį kartą išbandėme ėjimą, su beveik kiekvienoj stotelėj trumpu pasisėdėjimu nusiovusios batus. Kojytėm į naudą tikrai :D. Visada eidavome tik su vienu prisėdimu, kai valgydavome pietų košę. 50 km įveikiau be mažiausios puslytės (kolegei lyg ne taip gerai pasisekė). Ar pėdos užsigrūdino, ar pagaliau batus atitaikiau būtent mano kojai nežinau, bet faktas - žygis be pritrynimų/puslių! Valio!