2022 m. spalio 9 d., sekmadienis

TrenkTuras Labanoro žygis'22 su Gjensidige. Tobulas, rudens spalvomis nusidažęs, žygis!!! (33 km)

Na ką, pagaliau prisiruošiau dar vienam rimtesniam žygiui - TrenkTuras Labanoro žygis'22 su Gjensidige (33 km).


Su TrenkTuru draugauju jau nuo 2017 metų. Kuo toliau, tuo smagiau! Patinka tiek solo žygiai, tiek masiniai. Visur vis kita patirtis, kitos emocijos.

Taip pat labai smagu, kad karts nuo karto prie mano žygių prisijungia vis kiti žmonės iš artimos aplinkos. Pagal bendras galimybes pasirenkame kilometražus ir žygiuojam :D. Šiam žygiui kompanjonė atsirado visai netikėtai. Tiesiog tvarkantis nagučius (žygiui pasirašė mano nagučių meistriukė, Toma) yra laiko pasikalbėti, padiskutuoti, pasidalinti gyvenimo džiaugsmais ir ne visai džiaugsmais... Taip ir apie mano laisvalaikį, pomėgį žygiuoti, karts nuo karto pasikalbėdavome. Man pasirodė, kad Toma visai susidomėjusi kalbina mane apie mano žygius, o ir pati intensyviai pradėjo žingsniuoti, bent jau rytinius pasivaikščiojimus. Tad vieną dieną, jai užklausus kokiai artimiausiai kelionei ruošiuos, brūkštelėjau žinutę su nuoroda į Labanoro žygį "Spalio 8 dieną. Labanoras." Taip tiesiog, juokais, dar damečiau žinutę "Varom?". 

Ir štai mes čia! :D

Labas rytas su linksmąja braškyte, prisiregistravome, mini intervių startuojant ir pirmyn į rudens nusidažiusią Labanoro girią.





Pirmasis punktas įveikus 4,6 km. 






Antra poilsio stotelė - 10,8 km.




Įveikus  14 km, pasistiprinimui šilta košė.
Gamtoje labai skanu...



19,3 km nutupsėti! Skaniausi trapučiai.




Jau kojytės duoda apie save žinoti vis labiau. 
Poilsio minutėlė po 23 km. 



Paskutinioji stotelė - ties 30 km. 


Stebi ar visi tvarkingai žygiuoja :D

Kojytės jau labai duoda žinoti apie save. 
Finišo tiesioji, šypsena veide :D





Nei vieno priekaišto neturiu TrenkTurui. Visi punktai vietoj ir laiku, tualetų pakankamai (švarūs, tvarkingi), savanoriai su puikiom nuotaikom, vaišių pakankamai (kuprinė prisipildė), pietų košė laaabai soti, vandens/arbatos visuose punktuose kiek tik reikia... Kadangi iškeliaujame dažniausiai iš pat ryto, tai jokių eilių neradome nei vienoje vietoje.
Šiek tiek sumaištėlė tik pabaigoje žygio, kai visų maršrutų žygeiviai i vieną taką susijungia. Nes norimo žygio tempo jau nepalaikysi, plius rūkaliukai dūmų davė pakvėpuot..
O šiaip viskas puikiai. Buvo smagu! 

Iki kitų kartų!

Renata

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą