Kaip sumažinti atliekų kiekį savo gyvenime? Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas

 

Mano paliekamų atliekų analizė parodė, kad daugiausiai išmetu įvairiausio tipo pakuotes. Nuo maišelių iki kitokių konteinerių maisto prekėms. Po to seka įvairūs maisto likučiai ar iš galiojimo išėjęs maistas (laikantis dietos pastarojo žymiai mažiau), taip pat tualetinis popierius ir popieriniai rankšluosčiai. Gal ne taip dažnai, bet pastoviai išmetu ir konteinerius nuo higienos produktų. Čia tikrai galima kažką pakeisti!

Net ir sumažinus atliekų kiekį, nemažai minėtų dalykų vis tiek pasieks mano namus. Kad ir kaip įspūdingai skamba per metus sukauptas tik vienas puslitriukas šiukšlių, toks kraštutinumas nėra mano tikslas. Žinoma, jei natūraliai priaugtume iki gyvenimo su tokiu minimaliu kiekiu atliekų, tikrai nenusiminčiau! Grįžtam prie temos... 

Išdalinus, atidavus, paaukojus viską, ką dar galima panaudoti. Atsisakius, sumažinus nebepanaudojamų atliekų kiekį, neišvengiamai jų vis tiek liks. Ir bene vienintelis būdas yra, jas perdirbti. Kadangi namuose neturim tam įrangos, tad vertėtų bent jau pasirūpinti, kad tos atliekos pasiektų vietas, kuriose jos būtų perdirbamos ar per panaudojamos. 

 

Tiesa, kad atliekos tikrai būtų perdirbtos, būtina jomis teisingai pasirūpinti prieš sumetant į atitinkamus konteinerius:

• Ne visas plastikas yra perdirbamas apskritai. Dažnai dalis pakuotės yra perdirbama, o kita dalis ne. Reikia stebėti ženkliukus ant pakuotės. 
• Kad ir perdirbamas, bet purvinas, riebaluotas, pienuotas plastikas ne tik kad gali būti neperdirbtas, bet dar gali suteršti ir sugadinti visą perdirbimo partiją. Aš pralpaunu ne tik plastikines pakuotes/talpas nuo maisto, bet, jei įmanoma, ir valymo bei higienos priemonių talpas, taip pat metalines skardines (kad ir ne plastikas, bet pas mus keliauja į vieną konteinerį).
• Šlapias popierius nebus perdirbamas. Sumestas šlapias popierius sušlapins ir daugiau popieriaus... Jei namuose vienas konteineris yra skirtas visoms perdirbamoms atliekoms, reikia pasirūpinti, kad į jį patektų tik švarios ir sausos atliekos.
• Per smulkus popierius išskraidys per visokius įrangos tarpus.
• Čia, Anglijoje, stiklas negali keliauti į bendrą perdirbimo konteinerį prie namų, jam yra specialūs konteineriai, kad stiklo duženos nesusimaišytų su kitomis perdirbamomis atliekomis ir nepakenktų procesui. 
• Lietuvoje tikrai mačiau konteinerių ne tik įprastam rūšiavimui, bet ir skirtų tekstilei. H&M drabužių parduotuvė, berods dar vis, keičia senus drabužius į nuolaidų kuponus. 
• Galima atrasti taškus į kuriuos galima pristatyti pasenusią, sugedusią elektroniką. Jei neklystu, yra kas užsiima senos, sugedusios buitinės technikos surinkimu iš namų.  
• Vis dažniau, parduotuvėse matau dėžutes naudotiems elementams. 
• Lietuvoje esu, į vaistinę, pridavusi iš galiojimo išėjus vaistus, kremus ir pan. 
• Lyg ir atsiranda, bent jau JK, surenkančių net ir maisto atliekas ir jas panaudojančių kompostui. Gaila, ne mano rajone.

Yra tiek daug mažų dalykų kuriuos galima nesunkiai inkorporuoti į savo gyvenimą, kad palengvinti apkrovą mūsų mylimai žemei! Tereikia kartas nuo karto apie tai susimąstyti ir bent mažais žingsneliais judėti bendrų atliekų mažinimo link. 

Aistė