Detenicės pilis. Vakarienė dvaro smuklėje - jausmas, lyg su laiko mašina persikėlėme į viduramžius

Pasigrožėję kalnų didybe vykstame į baroko šedevrą – Detenicės pilį, šimtmečius skaičiuojančią nuo XIV a. 

Ekskursiją pradėjome vaikščiodami po pilį, turinčią 14 menių. Visi gavome apsiauti tapkutes, su kuriomis paeiti neįmanoma, bet pačiūžinėti visai puikiai sekėsi. 

Apžiūrėjome baroko ir renesanso sienų tapybą, unikalią maltos riterių ginklų kolekciją, menes. 

Tualetas

Po to lankėmės čekiško alaus darykloje, kuri anksčiau buvo pagrindinis pajamų šaltinis dvaro išlaikymui. Sužinojome kaip „gimsta“ žymusis čekiškas alus. Gavome jo ir paragauti. 

Vakarieniavome dvaro smuklėje. Vakarienės  metu ragavome nacionalinių patiekalų ir stebėjome viduramžių personažų pasirodymus, kurie paliko nerealų įspūdį. Tokiame chaose nesu vakarieniavusi. Įėjus į smuklę pasijunta nežmoniška tvankybė, per sekundę visi buvome šlapi. Viduje tamsu, tik nuo žvakių šviesos galima įžvelgti stalus, kaukolėmis ir įvairiais narvais "papuoštą" patalpą. Ką gavau valgyti pamačiau tik nufotografavusi. Neatrodo išvaizdžiai :D Patiekiama ne visiems mandagiai. Kai kuriems lėkštės tiesiog numetamos panosėn. 

Užkanda

Vakarienė :D

Vakarienės metu, vienas po kito, vyko įvairūs pasirodymai. Ugnies šou, kariami žmonės, laužomos rankos (nuo garso net krūptelėjome), ištraukiamos akys (akį įmetė į kažkokį lyg bliuduką ir visiems nešiojo, rodė), nupjaunami liežuviai (tą liežuvį visą kruviną nešiojo palei stalus, fekkk ), garsi muzika, trankūs šokiai. Visas veiksmas tik žvakių šviesoje. Vakarieniaujantys žmonės įtraukiami į šou. Mane kvietė išgelbėti vieną iš pjaustinėjamų nusidėjėlių, visa laimė nesuprantu jų kalbos ir gidė mane išgelbėjo nuo tos pareigos :D. 

Glitus, lipnus ... Visa laimė, kad nedvokia :D

Truputuką tikro vaizdo ir garso ... 

Visas šis malonumas kainavo, žmogui apie 800CZK

Štai taip prabėgo viena kelionės diena. Lekiam į hotelį miegoti. Rytoj laukia spalvingoji Praha!

Renata