Dvyliktas Alizos gyvenimo
mėnuo prabėgo nepastebimai. Tikriausiai už visus tuos kelis sulėtėjusius
mėnesius prieš tai… Vos “įžengusi” į paskutinį mėnesį mergina, rodos,
akimirksniu tapo protingesnė. Ir džiugu, ir… Na, reikia atidžiau prižiūrėti,
nes ji tikrai neliks vienoje vietoje ramiai pažaisti, kai gali pasiekti,
pralįsti, užlipti. Girdėjau, kad, kaip tik, kuo toliau tuo laisviau turėtų
būti. Man kažkaip atvirkščiai.
Jau pirmąją dvylikto
mėnesio savaitę į virtuvę pateko šonu praeidama (pasiramstant) per siaurą
tarpelį tarp staktos ir katės nagų draskyklės, kurio praropoti anksčiau
nepavykdavo. Nebesustabdo ir kėdės, nes vaikas išmoko pralįsti per tarpus,
suprato, kad jas galima pastumti. Anksčiau ar vėliau įveikia bet kokius
barjerus, tad akių nuleisti nevalia. Džiugu, kad virtuvėje renkasi stalčių ir
spintelę be chemikalų. Daržovės, indai, miltai lėkštėje tik ir traukia Alizos
rankytes juos pačiupinėti. Leidžiam. Katės maisto dar neparagavo!
Burbuliatorius
nesuvaldomas. Vis kažką sau burbuliuoja be sustojimo. Kalba su žaislais, su
mumis, su kitais žmonėmis, dažnai kažką sau. Jai labai norisi kompanijos. Kai
namuose daugiau žmonių, vaikas iškart aktyvesnis, savarankiškesnis, reikalauja
mažiau dėmesio. Mano vyrui tikriausiai atrodo, kad meluoju jog vaikas neleidžia
man kažko namuose padaryti…
Visi gestai rankomis
atrodo žymiai sąmoningesni. Ploja arba plasnoja kai džiaugiasi. Vis dažniau
laiku parodo “atia, atia”, ne tik tada kai žmogus nebemato. Alizai labai smagu,
kai sakau “pyyyp”, jai palietus mano nosį.
Nors pati dar nevaikšto,
bet vis tvirčiau žengia žingsniu prisilaikydama už pirštų. Davus dvejus, po
vieną kiekvienai rankai, sunku spėti paskui ją. Mėnesio pabaigoje, drąsiau
vaikšto ir pasilaikydama tik su viena ranka. Dar greit pavargsta, pavargus
sėdasi kur stovi… Tačiau ilgai netrukus vėl veržiasi eiti. Nei vežime, nei
rankose ilgai neišbūna. Sustingau išsižiojus, kai pamačiau, kad mūsų mažylė
pati užlipa ant sofos. Dar nejaučia, kur kraštas, tad reikia stebėti, kad
nenukristų, nors panorėjusi sėkmingai ir nulipa pati.
Šį mėnesį Alizai pradėjom
leisti valgyti viską, ką valgom patys, išskyrus saldumynus. Kiaušiniai,
vištiena, lavašas, bulvės šiuo metu mėgstamiausias dukrytės maistas.
Neatsisako, net ir būdama soti. Košytės, tyrelės jau atgyvena, stebuklas jei
suvalgo paruoštą dubenėlį. Kadangi valgom viską kartu, kai kurie patiekalai
daromi su mažiau prieskonių. Nors aštraus maisto paragavus nė nesusiraukė ir
nurijusi iš kart žiojosi dar. Geria tik vandenuką. Sulčių paragavus jau
nebeatsisako, bet nesinori pripratinti prie saldžių gėrimų.
Cool blog! Is your theme custom made or did
AtsakytiPanaikintiyou download it from somewhere? A theme like yours with a few simple tweeks would
really make my blog stand out. Please let me know where you
got your theme. Kudos