Ilgus mėnesius laukiau svečių iš kito Lietuvos galo,
iš pajūrio. Nekantraudama juos priimti ir užimti suplanavau tobulą, turiningą
savaitgalį. Tiesa, man planai yra tik orientyras, visada improvizuoju arba net
keičiu planus pagal aplinkybes, nuotaikas ir tos dienos norus. Ne kitaip buvo
ir šį kartą. Kad ir kokius gerus orus prognozavo savaitgaliui, teko “mėgautis”
lietumi ir šaltu vėju.
Pasivaikščiojimą po Gedimino prospektą, nuo Seimo rūmų
iki Katedros, teko išbraukti iš planų. Liko pramogos po stogu. Buvau
nužiūrėjus, kad pavieniams asmenims ekskursijos Vilniaus katedros požemiuose
vyksta šeštadieniais, 15:30 ir 16:30 valandomis. Požemių ir varpinės lankymas
už 7.5 EUR/žm pasirodė patrauklus variantas. Plačiau skaitykite čia-> Bažnytinio paveldo muziejus. Vos vos
spėję į 16:30 vyksiančią ekskursiją išsiaiškinome, kad grupė šiam laikui nebuvo
surinkta, o registracija reikalinga ir pavieniams lankytojams. Naršydama po jų
puslapį, tokios informacijos aš nepastebėjau. Gūžtelėję pečiais pasiprašėme bent jau į
varpinę, tačiau darbuotoja privertė susimąstyti, ar tikrai su kūdikiais ant
rankų mes norime lipti tokiais stačiais laiptais, net parodė tiesioginį video į
tuos laiptus. Lipti tai lipti, bet nulipti pasirodė baisoka. Tad apsisukom ir
išėjom nieko nepešę. Tiesa, įlindome trumpam į pačią Vilniaus Katedrą, bet dėl
užrašo prie įėjimo “Prašome tylos”, vaikams susidomėjus aidu, greitai išėjome.
Nesklandi savaitgalio pradžia atsipirko užsukus į
Iliuzion rooms Vilnius. Kaina 8 EUR/ž., 8 kambariai. Lankymosi laikas
neribojamas. Labai maloni asistentė, kuri ne tik pataria kaip fotografuotis,
bet paprašyta su mielu noru ir nufotografuoja. Be to, apdalino mūsų kūdikius
balionais ir padėjo minkštą pagalvėlę, kad nesodinti ant grindų. Idėja kaip ir Iliuzijų muziejuje, tik ekspozicija kitokia. Plačiau skaitykite čia-> Illusion Rooms Vilniuje.
Džiaugiamės, kad pasirinkome kūdikius pasiimti
nešioklėse, o ne su vežimais, nes teko laiptais kilti į trečią aukštą.
Susimokėjus, nusirengus, mums įteikė pirštines ir palydėjo į veidrodžių
labirintą.
Iš jo teko išskubėti, nes pačioj pradžioj išgąsdinau
dukrytę atsirėmusi į veidrodį ir po to jai ten labai nepatiko. Tikėjomės
pabaigti, bet grįžusios į labirinto pradžią numojom ranka ir perėjom prie kitų
eksponatų. Centrinė salė - kreivų veidrodžių kambarys. Atspindys keičiasi ne
tik judant į šonus, bet ir pirmyn atgal. Su foto kamera iš tiesų sunku
perteikti.
Centrinėje salėje yra ir daugiau eksponatų.
Vieno kambario butas. Tualetas už kadro.
Dydžių kambarys. Šiek tiek baisu buvo dukrytę palikti
kitoje pusėje kambario, kai grindys pasvirę, bet susisukom.
Velnio tunelis. Nesvarumo būsena garantuota. Eiti
tiltu šiek tiek sudėtinga. Gaila mūsų turėta technika nesugebėjo įamžinti
tinkamo kadro.
Gravitacijos kambarys. Sunku jame išsilaikyt ant
pasvirusio grindinio, bet tinkamai papozuoti pavyko.
Disko kambarys. Ir būnant vienam galima pasijusti kaip
būryje žmonių.
Apsilankymą kartočiau be dvejonių vien dėl geresnės
kokybės nuotraukų. Be to, geriausios idėjos, kaip pozuoti, visad kyla po laiko.
Smagu būtų jas įgyvendinti.
Aistė
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą