Pagaliau
sulaukėme tikrojo pavasario. Velykoms oras kaip užsakytas, tad antrąją Velykų
dieną, kad nereikėtų sėdėti prie maistu nukrauto stalo, išsiruošėme
pasižvalgyti po Zarasus. Ankstyvas rytas, termosiukas su kava, užkandukai ir
pirmyn.
Pirmoji
lankytina vieta Zarasų apžvalgos
ratas. Šis Lietuvoje unikalus ir analogų neturintis statinys yra 17
metrų aukščio ir net 34 metrų pločio. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į
Zaraso ežerą bei Zarasų miesto apylinkes. Prie pat apžvalgos rato yra įrengta
stovėjimo aikštelė ir jaukios vietos poilsiui - suoleliai.
Pasigrožėję
kraštovaizdžiu, nusileidom laipteliais žemyn. Norint įamžinti apžvalgos ratą iš
apačios, teko misija užlipti ant tilto, kuris šiek tiek nutolęs nuo kranto. Bet
su tikro draugo ištiesta pagalbos ranka, viskas pavyko puikiai (neskaitant,
tikro draugo, šlapios kojos :D ).
Toliau
keliavome Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku, kuris tęsiasi beveik pusantro
kilometro. Pakrantėje įrengta daug lieptelių, suolelių, pristatyta skulptūrų
yra įrengtas fontanas, valčių nuomos punktas, žaidimų aikštelės vaikams.
Apžvalgos
rato pakrantė jungiasi su Zaraso ežero Didžąja sala. Iš ten taip pat
atsiveria nuostabūs vaizdai. Yra įrengti suoliukai. Puiki vieta pasibuvimui
tiek su vaikais, tiek su puikia kompanija.
Kitas
objektas Stelmužės ąžuolas. Bevažiuojant link jo, stabtelėjome kažkokioje
poilsiui skirtoje vietoje. Sakau kažkokioje, nes pavadinimo taip ir
neįžvelgėme. Ten įrengti takai, pavėsinės su stalais, laužavietės, apžvalgos
aikštelė, maudynių vieta su persirengimo kabinomis. Įdomi mintis maudymuisi
skirta “bala” miško apsuptyje. Keliaujant, dažna problema būna rasti
tualetą. O šioje poilsinėje, kuriuo takeliu bepasuksi ten tualetas.
:D Toliau “kimbam” į Stelmužės ąžuolo paieškas. Tiesa, su mano
telefono GPS, labiau pasiklysti galima, nei rasti ieškomą vietą. Tad teko
traukti popierinį žemėlapį… Taip buvo žymiai greičiau ir aiškiau :D .
Stelmužės
ąžuolas. Tai seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis
ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Lietuvos gamtos paminklas. Jį esu
lankiusi labai senai, dar vaikystės laikais, berods su klase. Tuomet jis dar
nebuvo aptvertas. Pamenu visi vaikai susikibę rankomis matavom jo plotį. O
dabar šis senučiukas aptvertas tvora, sulopytas metalo plokštėm, paramstytas..
Bet toks pat įspūdingas.
Visai
šalia ąžuolo yra Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčia, graži varpinė. Pačioje
bažnyčioje yra Stelmužės bažnytinio meno muziejus. Į muziejų nėjome.
Tiesą pasakius, net nežinau ar dar vis veikia tas muziejus.
Taip
pat visai netoliese yra Vergų bokštas. Tai nedidelis, aukštokas keturkampis
pastatas storomis sienomis ir angomis viršutinėje dalyje, esanti Stelmužės
parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero.
Paėjus
taku tolėliau, yra kažkokio pastato griuvėsiai. Iš smalsumo ir į vidų įlindome.
Dar
viena lankytina vieta esanti netoli ąžuolo, tai Lygumų akmuo. Jo
ilgis – 18 m., ir manoma, kad dydžiu jis gali lenkti net Puntuką, nes didžioji
jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Kelias iki jo
šiuo metu ne pats geriausias (“plaukėm” per pliurzes). Bet aplankyti akmenuką
tikrai vertą.
Taip
pat šią dieną dar aplankėme Anykščių
Lajų taką. Žmonių kaip visada - daug.
O
į Zarasus dar būtinai grįšiu, nes iš ties ne viską aplankėme..
P.S.
Ačiū smagiam "kompanjonui" už gražiai praleistą dieną.
Mama
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą