Kadangi šiokiadieniais aš dirbu, o mano dukrytė Darja lanko darželį,
tai kiekvieną savaitgalį visą savo dėmesį skiriu tik jai. Šį kartą bendraudamos
vartėme vaikiškus žurnaliukus „Kutis", išleistus š.m.
birželio, liepos, rugpjūčio mėn.
Trumpai apžiūrėjusi jų turinį, supratau, ko man trūksta, kad mano dukrytė
galėtų spręsti žurnalų užduotis. Tad parduotuvėje nupirkau dažų, teptukų (kurių
mums taip ir neprireikė) bei flomasterių. Turėjome flomasterių ir iš anksčiau,
tačiau pamaniau, kad vaikui būtų ženkliai patogiau su storesniais
flomasteriais, kadangi rašymo priemonių taisyklingai dar neišmokome laikyti.
Kiekviename
žurnale yra 36 spalvingi lipdukai. Kaip jau minėjau ankstesniame aprašyme – užduotys su lipdukais 3-jų metukų
vaikui yra labai aiškios ir nesudėtingai atliekamos, tad mano dukrytės pageidavimu pirmiausia suklijavome visus
lipdukus į savo vietas. Turbūt
kiekvienas vaikas turi savo mylimiausią gyvūną arba žaislą. Mano dukrytė be galo
myli arkliukus, tad didesnį dėmesio dalį skyrė būtent arkliukui.
Taip pat labai
patiko užduotys, kuriose reikėjo nupiešti trūkstamas detales. Tokios užduotys reikalauja iš vaiko kantrybės bei
kruopštumo, būtent šių savybių kol kas trūksta mano pupai. Tačiau, kaip
nebūtų keista, jai patiko šios užduotys, nes gyvūnėliams trūko sparnų, dryžių,
ausų ir t.t., ir mano dukrytė skubėjo jiems pagelbėti, nupiešdama trūkstamas detales.
Iš to galima padaryti išvadą, kad mano dukra labai myli gyvūnus bei gamtą.
Užduotis su
dažais labai pradžiugino dukrą, juk reikėjo dažyti pirštukais, kas vaikams be
galo patinka.
Šiek tiek
moksliškų išsireiškimų:
„Nustatyta,
kad pirštų miklumas tiesiogiai susijęs su sklandžia vaiko kalba. Kairiojoje
kaktos srityje yra tam tikra broca
sritis, kuri yra
tiesiogiai susijusi su smulkiąja motorika. Kuo aktyviau juda pirštai, tuo daugiau
impulsų gauna broca
sritis, todėl tuo
daugiau stimulų yra pradėti kalbėti. Smulkioji motorika – tai koncentruoti
vaiko pirštų judesiai, gebėjimas laikyti šaukštą, pieštuką, lipdyti... Taigi
galvos smegenys (jų žievė), rankos (pirštų
galiukai) ir artikuliacinis aparatas (lūpų, apatinio žandikaulio ir
liežuvio judesiai kalbant) yra tiesiogiai susiję."
Žurnaluose apstu užduočių, kur reikia
parinkti tinkamą spalvą bei nuspalvinti įvairias detales, kas 3-jų metukų
vaikui jau nėra sudėtinga.
Atliekant
užduotį, kurioje reikėjo nupiešti veidukus, galima stebėti vaiko emocijų bei
nuotaikų kaitą. Kaip matote,
ne visi veidukai švyti, kas mane, kaip mamą jau verčia susimąstyti...
Iš visos širdies norėčiau padėkoti leidyklai "Flintas" už tai, kad dėl žurnalų laiku įtariau mano dukrai plokščiapėdystę. Atliekant užduotį,
kurioje reikėjo kojytėmis nupiešti šuniukui trūkstamas ausytes (dukrytei reikėjo
atsistoti būsimų ausų vietoje ir apvesti jos padukų kontūrus).
Tai atlikus pamačiau, jog kontūre
nėra tam tikrų išlinkimų, būdingų normaliai vaiko pėdai.
Susirūpinau ir kitą dieną nukeliavome pas pediatrą, kuris patvirtino mano įtarimus
ir davė siuntimą pas ortopedą. Kaip
žinoma – laiku pastebėti simptomai padeda išvengti didesnių nemalonumų. Dar
kartą ačiū!
Taip pat buvo užduočių ir rankytėms.
Mano dukrelei nepatiko užduotys, kuriose
reikėjo rasti skirtumus tarp beveik identiškų
paveikslėlių. Spėju,
kad kol kas jos amžiuje dar sunku suprasti tokias užduotis, bandžiau
paaiškinti ir pati piešiau, rodžiau – ji kuo greičiau norėjo versti šį
puslapį. Manau, paaugusi ji susidomės ir tokiomis užduotimis, tad viskas tik
prieš akis.
Užduotis „surask tinkamą šešėlį“ buvo atlikta žaibiškai ir su
pasididžiavimu savo sugebėjimais atrasti tinkamą šešėlį be mamos pagalbos.
Apibendrinimui:
žurnaliukų „Kutis" užduotys yra įdomios, lavinančios vaiko loginį mąstymą ir dėmesį,
jų vaizduotę, kūrybiškumą, ugdo ištvermingumą ir gebėjimą susikaupti. Ir, kaip
jau minėjau, padeda net laiku diagnozuoti plokščiapėdystę ir laiku
pradėti gydymą bei profilaktiką.
Mama Julija
Nežinau kodėl, bet auginant vyresnėlį man pro akis praslydo leidyklos "Flintas" leidžiamas žurnaliukas „Kutis". Gal, kad vyresnėliui retai kada užeidavo noras piešti, spalvinti. Sulipdydavo tik lipdukus bet kaip ir žurnaliukai nuguldavo lentynose.
Mažėlė visai kitokia, gal todėl, kad mergaitė.Užduotėles atlieka
atidžiai, su dideliu džiaugsmu ir noriai. „Kutis" šiuo metu yra mūsų
favoritas. Visur šis žurnaliukas keliauja su mumis: ir prie ežero, ir
atostogaut, taip pat daug laiko skiriame ir namie.
Užduotėlės nėra sudėtingos. Pagal amžių (tuoj treji) mums kaip tik. Jeigu reikėtų įvardinti, kas labiausiai patinka mažėlei, tai turbūt vienareikšmiai sakyčiau suklijuoti lipdukus, nes visada šį darbą atlieka pirmiausia.
Kai lipdukai suklijuoti, tada jau verčiame lapus ir atliekame visas likusias užduotėles. Virš užduotėlių yra paaiškinimai, ką reikia daryti, sakyčiau, labai aiškiai. Kartais nereikia net paaiškinti, ką čia reikia daryti, dukrytė dirsteli į viršų ir pati atkartoja tai lape.
Visai neblogai sekasi sujungti taškus, suvedžioti, kas kur tinka, ar nupiešti, ko trūksta (pvz.: akyčių, šypsenėlių ar lietaus lašelių debesėliui). Šiek tiek sunkiau dar sekasi su karpymu, bet stengiamės. Labiausiai džiaugsmą keliančios užduotys yra pirštuku taškuoti pamirkius dažuose ar kai mamai padedant apipiešiame koją ar ranką ir taip gauname šuniukui ausis ar paukšteliui sparnus :) Būna pasigirsta ir šūkių „Valiooo!!!"
Nežinau kodėl, bet auginant vyresnėlį man pro akis praslydo leidyklos "Flintas" leidžiamas žurnaliukas „Kutis". Gal, kad vyresnėliui retai kada užeidavo noras piešti, spalvinti. Sulipdydavo tik lipdukus bet kaip ir žurnaliukai nuguldavo lentynose.
Užduotėlės nėra sudėtingos. Pagal amžių (tuoj treji) mums kaip tik. Jeigu reikėtų įvardinti, kas labiausiai patinka mažėlei, tai turbūt vienareikšmiai sakyčiau suklijuoti lipdukus, nes visada šį darbą atlieka pirmiausia.
Kai lipdukai suklijuoti, tada jau verčiame lapus ir atliekame visas likusias užduotėles. Virš užduotėlių yra paaiškinimai, ką reikia daryti, sakyčiau, labai aiškiai. Kartais nereikia net paaiškinti, ką čia reikia daryti, dukrytė dirsteli į viršų ir pati atkartoja tai lape.
Visai neblogai sekasi sujungti taškus, suvedžioti, kas kur tinka, ar nupiešti, ko trūksta (pvz.: akyčių, šypsenėlių ar lietaus lašelių debesėliui). Šiek tiek sunkiau dar sekasi su karpymu, bet stengiamės. Labiausiai džiaugsmą keliančios užduotys yra pirštuku taškuoti pamirkius dažuose ar kai mamai padedant apipiešiame koją ar ranką ir taip gauname šuniukui ausis ar paukšteliui sparnus :) Būna pasigirsta ir šūkių „Valiooo!!!"
Tikrai labai įdomus žurnaliukas. Gaila, kad ir kaip normuotume ir stengtumėmės
pasilikti užduotėlių rytdienai, jos pasibaigia ir tenka laukti naujo
numerio.
Šūkis „Ten, kur Kutis ir vaikai, džiaugsmo bus pilni namai! " šiuo atveju labai tinka :)
Mama Agnė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą