Štai
ir atėjo taip laukta, tikroji, karštoji vasara. Kas gulinėja prie ežerų, kas
šokinėja jūros bangose.. O mes laiką leidžiame namuose, tą karštąjį vidurdienį,
kai lauke, net pavėsyje, neįmanoma išbūti. Namuose todėl, kad vaikis negali
maudytis, šiaip gal ir galėtų, bet aš bijau, kad atmirkus žaizdai, kokių
užkrėtimų nepasigautume (susižalojęs koją, šašas tik neseniai užsitraukė).
Atsarga gėdos nedaro.
Artėja
mokslo metų pradžia, vaikinas įsijautęs į vasaros malonumus pamiršo, kad reik
kartais ir paskaityti. O be to, niekas ir nevertė to daryti.. Tas mamos „gal
paskaityk“, taip ir likdavo tik pasiūlymu. Tad šį kartą jau ėmėm knygą į
rankas, vaikis skaito – mama klauso ;)
Skaitymui
pasirinkom D.
Šukio knygelę „Ežys, kuris mylėjo slapta“ iš Linksmojo tvarto
nutikimų.
Tai
labai nuotaikinga, spalvinga, emocinga knygelė. Mažasis skaitė vis
nusijuokdamas... Ten katinas Pincius skuba gelbėti žvejų pagautų žuvelių. Taip
taip, gelbėti... Vietos žvejai jį vadino išbadėjusiu katinu ir jo bijojo, tad
numesdavo jam sugautų žuvų, o katinas užuot jas suvalgęs, nešdavo atgal į
ežerą. Juk jis vegetaras.
Bet
šis pasakojimas ne apie jį. Čia pagrindinis veikėjas ežys Dradas, kuris sutikęs
karvę Pelenoną, pažvelgęs į dideles ilgesingas jos akis.. Pasiliko jose ilgam.
Kadaise jis tarnavo kavalerijoje ir kartą nukritęs nuo žirgo buvo kontūzytas.
Bet nerimo jis ne todėl, kad buvo kontūzytas, jis buvo slapta įsimylėjęs karvę
Pelenoną ir visaip stengėsi dėl jos. Jai užsiminus, kad gaila, jog negyvena
kokioj Pindijoj, nes ten šilta ir auga ne tik obuoliai, bet ir bananai, kurių
norėtų bent pauostyti, Dradas puolė įgyvendinti jos svajonę. Į pagalbą
pasikvietė katiną vegetarą ir maisto žinovą paršą, kuris yra matęs bananą ir
žino, kur jį gauti. Bet Polinezijus ne už dyką pagelbėt sutiko, o galiausiai ir
pagal prigimtį - pakiaulino...
Mama
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą