Ventės ragas

Šiųmetė vasara karščio tikrai nepagailėjo. Net juokiamasi, kad lietuviai net į Ispaniją važiuoja, kad atsigautų nuo karščio.
Mūsų šutvė Ispanijon dar nelėkė, bet sulaukusi kiek padoresnės, + 27 šilumos, neiškentėjo ir patraukė ieškoti nuotykių. Nusprendėm aplankyti pamario kraštą, Ventės ragą.

Tai nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis yra 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. Tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.

Šią nuostabią vietą atrado pirmasis stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887-1951m.), kuris dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju 1924-1944 m. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pradėti paukščius žieduoti Ventės rage.

Paukščiams žieduoti naudojami žiedai dažniausiai gaminami iš aliuminio arba nerūdėjančio plieno ir nikelio lydinio. Žmonės kažkodėl klaidingai mano, kad ant žiedo būna žiedavimo vietos ir datos įrašas. Iš tikrųjų žiede būna įspaustas paukščių žiedavimo centro adresas ir žiedo numeris, kurį gali sudaryti vien skaitmenys arba sskaitmenų ir raidžių derinys. Ant Lietuvoje naudojamų dabartinių žiedų yra rašoma ZOOL. MUS. KAUNAS LITHUANIA bei numeris.

Ventės rage yra švyturys. Pirmasis medinis buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Už 3,6 km į rytus į Kuršių marias įteka pagrindinė Nemuno atšaka Atmata.
Parengta pagal http://www.siluteinfo.lt/ventes-ragas/ ir http://vros.lt/


Mama Laima