14 diena
Keliamės anksti, važiuojame į vakarinį Portugalijos tašką. Su mažuoju
nusprendžiame, kad važiuojame į pasaulio kraštą. Išties, atrodo, kad ten
stovintis švyturys stovi ant pasaulio krašto, nes iš abiejų pusių vandenynas,
vėjas didelis, nors saulė šviečia. Nors liepos vidurys ir visur kitur karšta,
čia užsidedame striukeles. Augmenija aplink žema, be medžių. Apskritai,
Portugalijos klimatas įvairus. Prie vakarinės pusės, šalia vandenyno pučia gan
stiprus ir nemalonus, ypač vakare, vėjas, saulė leidžiasi greitai, atslenka
rūkas, ant automobilio ir akinių stiklų užsideda dulksna. Toliau nuo
vandnenyno, į šalies gilumą – karšta. Pietinėje pusėje, kad ir prie vandens,
dulknos nepastebėjome, šilta, malonu vakare išeiti, kai nėra vėjo.
Po to keliaujame į paplūdimį, kur grotos. Gražu,
įspūdinga.
Apsistosime dviem nakvynėm Partimao. Nuostabus
paplūdimys, su uolom vandeny.
Restorane sukertame vakarienę – kas picą Margaritą, kas
aštuonkojį, o kas sardines. Viso – beveik 45
eurai. Ar brangu? Kai vakare delfi.lt perskaitai, jog
Palangoje vienas didkepsnis 40 eurų, tai supranti, kad už keturių žmonių vakarienę tai
nėra brangu svečioje šalyje, restorane, kur maloniai aptarnauja, kur padavėjas
kalba portugalų, anglų, vokiečių, rusų kalbomis, kur stalo vanduo nemokamai,
užkandžiai laukiant taip pat, kur staliuko laukia eilė lauke...
15 diena
Paskutinė tinginio diena Portugalijoje, Portimao.
Vandenynas, pasimaudymai, rytojaus kelių maršruto planavimas, paskutinis
atsisveikinimas su Atlantu. Ryt prasidės namų kryptis.
16
diena
Dar spėju įlįsti į
sodinukų parduotuvę, nutverti kelis kaktusus ir žydinčią gėlę. Nežinau, kaip ji
lietuviškoj vasaroj augs, bet...
Virš 900 km kelio, kertam Ispanijos sieną, važiuojam pro
Andalūziją, Murcią, Castilla-la Mancha regionus ir apsistojame Valencijos
žemėse, Benidorm mieste. Iškart nučiuožiame prie Viduržemio jūros, kur švelnios
ir šiltos bangelės net vakare, nusileidus saulei. Beje, oro temperaūra važiuojant
buvo 34-36 laipsniai.
Laima
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą