Žiūrint
filmus, serialus, žaidžiant žaidimus - televizoriaus neturim, tad viskas
pasiekiama tik internetu - ar tiesiog be tikslo naršant internete nė
nepasijaučia kaip tirpsta laikas... Sutinku, kad kartais jis tirpinamas
tikslingai, bet, manau, dažniausiai jis tirpinamas automatiškai, nė nesusimąstant,
o tada stebimasi kaip čia nieko nenuveikiau, laiko kitom veiklom nebėra.
Jei
vis neturi laiko svarbioms veikloms, pokyčiams, naujų įpročių formavimui... Artimiausias
laisvadienis yra puiki proga dienai be interneto! Manau vienos dienos iššūkis kartą
per savaitę yra žymiai efektyviau nei vienkartinis iššūkis - dvi
savaitės be socialinių tinklų, kurio efektas, kad ir koks stiprus,
išgaruoja jau po kelių dienų.
Be
to, kad diena be interneto yra puiki proga prisivyti su namų ruošos darbais bei
atrasti netvarkytų tokių namų kampelių, apie kurių egzistavimą, tikriausiai,
niekas nė nežinojo. Manau, nepilnus metus pragyvenus dviejų aukštų kotedžo tipo
name, jau laikas žinoti kur kas ir kaip atrodo. Tokia diena, visų pirma, tikrai
pozityviai atsiliepia santykiams su šeimos nariais (ar kambariokais/butokais).
Juk bendravimas žymiai kokybiškesnis ir, tikriausiai, dažnesnis be telefono
rankoje ar kompiuterio ekrano priešais nosį...
Tokia
diena gal net sumažina poreikį naudotis internetu apskritai, taip
padidinant produktyvumą ir kitomis dienomis. Buvau šiek tiek šokiruota, kad po
antro šeštadienio be interneto, dukrytė pusryčių metu visą savaitę nė neužsiminė
apie filmukus. Situacija suprastėjo atostogų metu - mat abiems tėvams dirbant
užimti vaiką dar vis sudėtinga, tad... Žiūrėsime kaip bus atostogoms
pasibaigus.
Kas
svarbiausia, diena be interneto, puiki proga sustoti, prisėsti ir be trikdžių
pažvelgti į save, į savo gyvenimą. Jei atsakymai į egzistencinius klausimus
nedomina, bent jau skirti laiko sau: grožio procedūroms, putų voniai,
meditacijai, o gal paprasčiausiam išsimiegojimui... Ar savo mylimoms veikloms,
pvz. kam patinka, knygos skaitymui; siuvimui ar kitokiems rankdarbiams;
piešimui ar kitokiems kūrybiniams darbeliams; aktyvesnėms veikloms už namų
sienų. Tokia diena puiki proga stabtelėti ir atkreipti dėmesį į savo
dienotvarkę, kiek jos priklauso tau, kiek kitiems? Ar yra laiko bent jau skubioms
ir svarbioms užduotims atlikti? Ar tavo užduotis iš vis turi prioritetus?
Mūsų
namuose "Šeštadienis be Interneto" jau tapo tradicija. Na, bent jau
man ir mano dukrytei. Sekanti diena, pasibaigus darbo dienoms prie
kompiuterio, pasirodė puikus sprendimas. Nors, diena su internetu mažajai
labiau patinka, ji su užsidegimu laukia ir mus labiau suvienijančio šeštadienio
be interneto. Tėvelis prisijungia prie veiklų, bet interneto išjungti nesutinka
(į naudą, kai reikalingas GPS)... Penki iš paskutinių šešių šeštadienių
praleisti be interneto leido visiškai kitomis akimis pasižiūrėti ne tik į
turimo laiko kiekį, bet ir veiklų bei bendravimo su artimaisiais kokybę. Tikiu,
kad ir tas vienas šeštadienis kurį praleidom su internetu, puikiai būtų praėjęs
be jo, kad ir tolimos kelionės metu.
Kad
nenuobodžiauti kol aš tvarkausi ir kramtau savo egzistencinius klausimus, mano
dukrytė jau turi tradicinių veiklų savarankiškam laiko leidimui. Pavyzdžiui,
žaidžia, kad su savo žaislais dieną leidžia paplūdimyje. Šylant orui, daugiau
laiko praleidžia lauke - smėlio dėžėje gamina "maistą". Praverčia ir
iš anksto paruoštos kortelės su veiklomis. Jei tą dieną mes šiek tiek tingios,
gulinėjame lovoje ir skaitome knygas, diskutuojame apie jų turinį.
Aš
sutinku, kad internetas, šiais laikas, yra neatsiejama gyvenimo dalis. Man -
emigrantei - internetas bene vienintelis (tikrai pagrindinis) bendravimo būdas.
Mano darbas reikalauja interneto. Mano užrašai, kalendoriai, planai reikalauja
interneto (popierinių stengiuosi mažinti, o internetu tą pačią programą galima
pasiekti iš kiekvieno kompiuterio ar telefono). Su internetu galima
atsipalaiduoti, nes prireikus jo pagalba galima rasti beveik visus atsakymus,
su GPS rasti namus pasiklydus. Tačiau, esu visom keturiom už laiko prie
interneto mažinimą, ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Daug ką keičia vien
nepertraukiamas dėmesys žmogui priešais tave.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą