Vaiko
priežiūros atostogos baigtos, tačiau grįžti į darbą, kol kas, neskubu. Dar
prieš pastojant žinojau, kad toje pačioje darbovietėje nebedirbsiu, ieškosiu
kažko naujo, gal net visai kitoje srityje... Tad, jau gegužės mėnesio pabaigoje,
parašiau prašymą išeiti iš darbo. Buvo keista susisiekti su direktoriumi po
dviejų metų pertraukos, bet viskas klostėsi sklandžiai. Kaip kitaip?
Kad
nenutrūktų socialinis draudimas, apie savo sprendimą pranešiau ligonių kasoms.
Socialinis draudimas priklauso kiekvienai mamai auginančiai jaunesnį nei 8 metų
vaiką, o jei vaikų turi daugiau, tai iki kol vyriausiam sukaks 18. Reikėjo
pateikti savo ir vaiko asmens tapatybės dokumentus.
Praeitais
metais, kai vos nenuprotėjau iš neturėjimo ką veikti, bandžiau ieškotis darbo.
Koks ieškotis? Sureaguoti į pasiūlymus. Tačiau pokalbiuose dalyvavau gana
atmestinai, nepasiruošusi, tad rezultatas atitinkamas. Nenusivyliau, nes
dukrytės palikti dar nenorėjau, o ir, kaip tik, įtraukiančios veiklos paieškos
davė vaisių. Atradau fotografiją. Ji užpildė visą tą tuštumą, kuri graužė iš
vidaus ir galėjau sau leisti toliau būti namuose su savo vaiku.
Apie
naujo darbo paieškas, vėl pradėjau galvoti tik po metų, kai dukrytę išleidau į
darželį. Nuo pavasario pradžios karts nuo karto tyrinėjau skelbimus, išsiunčiau
kelis gyvenimo aprašymus, dalyvavau pokalbyje... Bet ir šįsyk viską dariau gana
vangiai. Nutraukus žindymą, aš ir Aliza pradėjom dažnai sirgti. Nieko ypatingo,
tik sloga, kartais su kosuliu... Tačiau tokių vaikų į darželį prašo nevesti.
Kaip aš galiu kažkur darbintis, kai mano vaikas serga bent pora dienų per
savaitę? Kas mane laikys tokią? Neturiu šeimoje laisvo laiko turinčių auklių,
svetimiems palikti nesinori, o ir tas pajamų skirtumas, susimokėjus už
paslaugas, per daug nemotyvuoja. Žodžiu, kol galimybės leidžia, tikriausiai
pirmą kartą gyvenime, po to, kai išėjau iš mamos namų, aš vėl priklausoma nuo
kito žmogaus. Iššūkis!
Šiuo
metu, Alizos rekordas nepertraukiamo ėjimo į darželį yra dvi su puse
savaitės. Kvepia galimybe greitu metu drąsiai ieškotis naujo, stabilaus
darbo. O kol pajausiu, kad susitvarkyčiau ir su fiksuotomis darbo
valandomis, savo jėgas išbandau fotografuodama su individualios veiklos
pažymėjimu. Šiek tiek nesąžininga atrodo, kad pakartotinai reikės mokėti
socialinį draudimą (deklaruojant pajamas), nes aš kaip ir apdrausta jau. O ir
stažas, berods, nesikaupia, kad galėčiau tikėtis išmokų iš darbo biržos ar netgi
pensijos. Nesu tikra, nesigilinau per daug, nes ši veikla laikina. Tiesiog,
išbandydama savo galimybes, noriu viską daryti taip, kaip priklauso.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą