2017 m. rugpjūčio 2 d., trečiadienis

Portugalija. Kelionė mašina į Europos pakraštį prie Atlanto. 5 diena.



    Ankstus rytas Torreira miestelyje, įsikūrusiame panašioje vietoje, kaip mūsų Nida. Koks malonumas prasibėgti tuštutėle Atlanto pakrante... Aišku, palodau vietinius šuniukus, kurie atsipūtę drybso savo nedideliuose kiemukuose, apsupti žydinčių krūmų ir sukulentų.  Pavandenyne (keistas kažkoks žodis, bet juk nesakysi pajūryje...) nė vieno žmogaus, tik žuvėdros. Portugalams septinta valanda ryto, matyt, dar labai ankstus metas.
     Po pusryčių nusprendžiam, kad eiti priiminėti saulės vonias dar anksti, nes temperatūra tik 18 laipsnių ir pučia gan šaltokas vėjas, tad sėdę į mašiną nukankame į prekybos centrą apsirūpinti šviežia mėsa, duona. Galutinė suma, kurią už tokius pačius pirkinius būtume sumokėję namie, buvo mažesnė... Įdomu, kokie portugalų atlyginimai...
     Po to pietūs ir paplūdimys. Nepasimaudysi, gali tik vos įlipęs bangas pagaudyti, nes bangų trauka didelė. Porą valandų relakso prabėga greit. Ilgiau nebegalim, nes pečiai šaukia: „Gana!


       Kadangi Portas netoli, apie 30 km.,  tad vakarop ten ir atsiduriame. Mašiną paliekame stovėjimo aikštelėje devynių aukštų, o patys patraukiame pėstute per Gustav Eiffelio kolegos Teofilio Seirigo projektuotą Liudviko I- ojo (mūsų vadinamą eifelinį) tiltą pirmu aukštu į senamiestį, grožėdamiesi  grasiuoju spalvinguoju Ribeira kvartalu. Tiltas siekia 60 metrų aukštį ir yra 353 m ilgio. Pasiekiame Porto katedrą, kuri, kaip sako, pradėta statyti 5 amžiuje, o baigta tik 13 amžiuje. Kadangi tiek laiko statyta, savo architektūrinių detalių įvairove skųstis negali.





      Apsukę aplink ją ratą, tiltą pereiname viršutiniu aukštu, kur važinėja ir tramvajai. Nuo čia atsiveria neįtikėtinai gražus Porto senamiesčio ir Douro upės vaizdas. Perėjus tiltą yra galimybė į apačią nusileisti funikulierium, tačiau tas malonumas nėra pigus, šeimyninis bilietas 20 eurų. Mes nusprendėm geriau ledų nusipirkti ir eiti pėstute, juolab, kad ne taip ir aukštai nusileisti, panašiai, kaip iš devinto aukšto. 



     Susimokėjom už mašinos stovėjimą ir iš pirmo aukšto pakilę į devintą tam, kad galėtume išvažiuoti, nusileidžiame ta pačia gatvele, kuria leidomės pėsčiomis. Siauroka gatvelė, prasispraust didesnei mašinai tarp ten dar pastatytų ne taip ir jauku.
     Dar yra laiko, aplankome ir .. pilį. Nedidukė gynybinė pilis prie pat vandenyno Castelo do Queijo (Forte de Sao Francisco Xavier), pastatyta 17 amžiuje. Sako, buvo pramintas „Sūrio fortu“, nes  pastatyta ant akmeninės kalvos, kurios forma primena didelį sūrio gabalą.



      Ryt grįšime  vėl į Portą. Dar daug lieka nelankyta.

Laima

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą