Ankstus rytas Torreira miestelyje, įsikūrusiame panašioje
vietoje, kaip mūsų Nida. Koks malonumas prasibėgti tuštutėle Atlanto
pakrante... Aišku, palodau vietinius šuniukus, kurie atsipūtę drybso savo
nedideliuose kiemukuose, apsupti žydinčių krūmų ir sukulentų. Pavandenyne (keistas kažkoks žodis, bet juk
nesakysi pajūryje...) nė vieno žmogaus, tik žuvėdros. Portugalams septinta
valanda ryto, matyt, dar labai ankstus metas.
Po pusryčių nusprendžiam, kad eiti priiminėti saulės
vonias dar anksti, nes temperatūra tik 18
laipsnių ir pučia gan šaltokas vėjas, tad sėdę į mašiną nukankame
į prekybos centrą apsirūpinti šviežia mėsa, duona. Galutinė suma, kurią už
tokius pačius pirkinius būtume sumokėję namie, buvo mažesnė... Įdomu, kokie
portugalų atlyginimai...
Po to pietūs ir paplūdimys. Nepasimaudysi, gali tik vos
įlipęs bangas pagaudyti, nes bangų trauka didelė. Porą valandų relakso prabėga
greit. Ilgiau nebegalim, nes pečiai šaukia: „Gana!“
Kadangi Portas netoli, apie 30
km., tad vakarop ten ir
atsiduriame. Mašiną paliekame stovėjimo aikštelėje devynių aukštų, o patys patraukiame
pėstute per Gustav Eiffelio kolegos Teofilio Seirigo projektuotą Liudviko I-
ojo (mūsų vadinamą eifelinį) tiltą pirmu aukštu į senamiestį, grožėdamiesi grasiuoju spalvinguoju Ribeira kvartalu.
Tiltas siekia 60 metrų
aukštį ir yra 353 m
ilgio. Pasiekiame Porto katedrą, kuri, kaip sako, pradėta statyti 5
amžiuje, o baigta tik 13
amžiuje. Kadangi tiek laiko statyta, savo architektūrinių
detalių įvairove skųstis negali.
Apsukę aplink ją ratą, tiltą pereiname viršutiniu aukštu,
kur važinėja ir tramvajai. Nuo čia atsiveria neįtikėtinai gražus Porto
senamiesčio ir Douro upės vaizdas. Perėjus tiltą yra galimybė į apačią
nusileisti funikulierium, tačiau tas malonumas nėra pigus, šeimyninis bilietas 20 eurų. Mes nusprendėm geriau ledų nusipirkti ir eiti
pėstute, juolab, kad ne taip ir aukštai nusileisti, panašiai, kaip iš devinto
aukšto.
Susimokėjom už mašinos stovėjimą ir iš pirmo aukšto
pakilę į devintą tam, kad galėtume išvažiuoti, nusileidžiame ta pačia gatvele,
kuria leidomės pėsčiomis. Siauroka gatvelė, prasispraust didesnei mašinai tarp
ten dar pastatytų ne taip ir jauku.
Dar yra laiko, aplankome ir .. pilį. Nedidukė gynybinė
pilis prie pat vandenyno Castelo do Queijo (Forte de Sao Francisco Xavier),
pastatyta 17
amžiuje. Sako, buvo pramintas „Sūrio fortu“, nes pastatyta ant akmeninės kalvos, kurios forma
primena didelį sūrio gabalą.
Ryt grįšime vėl į
Portą. Dar daug lieka nelankyta.
Laima
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą