Kūdikio primaitinimas

Maždaug po trijų mėnesių, kūdikio primaitinimas tampa maitinimu, o motinos pienas - primaitinimu. Daktarės rekomendacijomis maistui trinti nebenaudojamas trintuvas, užtenka šakutės ar, mano atveju, stiklinės dugno. Duodant didesniais gabaliukais Aliza su jais labiau žaidžia, nei pasisotina. Daktarė leido jau net ir karvės pieno produktus duoti, nors, pagal teoriją, jie turėtų būti pradėdami duoti 11-12 gyvenimo mėnesyje ar net vėliau. Tad - neskubam.

Realiai, sulaukus 9 mėnesių amžiaus, galima žymiai labiau atsipalaiduoti reguliuojant dukrytės mitybą. Ypač, kai su trijų dienų pertraukomis, tarp naujų produktų, išbandytas ne vienas patiekalas. Svarbu duoti maistą pagamintą be nereikalingų prieskonių, ypatingai cukraus, ir žinoma duoti tai kas sveika ir naudinga.

Primaitinimo pradžia buvo šiek tiek sudėtinga. Iš manęs kulinarė prasta, tai gavosi ne vienas “prisvilęs blynas”. Užtrukau, kol sureguliavau tinkamą skysčio kiekį trindama daržovienę. Pradėjus nuo vienos bulvės, ją trinti be vandens buvo labai prasta idėja. Gavosi ne tyrelė, o gumelė. Bulvių košė sumaigyta be vandens, tik su motinos pienu, dėmesio visai nesusilaukė. Sugirdyti daržovienės nė nebandžiau. Tobula konsistencija gavosi palikus tiek vandens, kad jis vos vos apsemtų daržoves. Visa tai išmokti turėjau savaitę, nes būtent tiek užtruko iki kol Aliza pradėjo iš tikro valgyti tai, kas jai duodama. Vėliau išsiaiškinau, kad  gaminant daržovienę su cukinija ar moliūgu vanduo nebūtinas.

Nors gavom leidimą Alizai duoti mėsos jau nuo septinto mėnesio, to daryti neskubėjau. Dukrytei sukakus aštuntam mėnesiui, pradėjau nuo kalakutienos. Vėliau ragavo ir vištienos. Apčiulpė dešrelę iš jautienos, bet man pasirodė, kad dešrelė per daug intensyvaus skonio, kad duoti kūdikiui, tai dešrelės tokiu paragavimu ir baigėsi. Kol kas nereikia. Kad leistų mums, tėveliams, ramiai pavalgyti, vakarienės metu visada gauna lavašo gabalėli - miltai, druska, vanduo ir aliejus. Paskui, žinoma, skrandukas užpildomas rimčiau. Sulaukus devynių mėnesių suragavo ir dalį kiaušinio trynio. Labai patiko!

Paprasčiausi patiekalai, tai specialiai kūdikiams skirtos užpilamos įvairiausių kruopų košelės. Pasirinkimas be galo platus. Deja, vien jų neužtenka, tad dažnai tenka gaminti pačiai. Tikriausiai dar nebuvo taip, kad tiek stovėčiau prie viryklės. O ir  ne viskas, madam, įtinka. Supratusi, kad maistas nepatenka į burną jei burnytė užčiaupta, būtinai tuo pasinaudos.

Kai jau nebegaliu pažiūrėti į viryklę ar paprasčiausių kelionių metu, man belieka tik pasvajoti apie pirktinių tyrelių vartojimą. Na, bent jau žinau, kad visada tiks vaisiai: bananai, mangai, kiviai, obuoliai ir, naujiena, mandarinai. Blogiausiu atveju vaikams tinkami sausainiukai bei traškučiai. Kol kas, nebesivarginu duoti jokių kitų skysčių apart vandens - negeria. Gal kada vėliau.

Aistė