reklama

2016 m. birželio 21 d., antradienis

Pirmosios dienos namuose



Kad ir kaip palatoje buvo ramu ir saugu, nes žinojau, kad už durų budi savo srities specialistės, atėjo laikas su nauju šeimos nariu grįžti namo. Kadangi aš sveikau gana sparčiai, o mūsų mažoji mergaitė laikėsi puikiai, po dviejų parų, birželio 7 dieną, mus išleido iš ligoninės. Nuo šios dienos, visa atsakomybė už mažylės gerovę, krito ant mano ir mano vyro rankų. Pasiruošusi šiam gyvenimo etapui tikrai nesijaučiau, tačiau nuojauta kuždėjo, kad viskas bus gerai.
Grįžus namo stipriai padidėjo jautrumas. Dirgino kiekviena užkliuvusi smulkmena. Labai slėgė tai, kad namai nebuvo kruopščiai sutvarkyti ir maniežas dar nebuvo sukonstruotas. Viskas taip greit įvyko, kad nė nepagalvojau priminti vyrui, kad viską paruoštų. Akivaizdu, kad ir jam ne tai galvoje buvo. Be to, jaučiausi labai pavargusi. Net užsnūdau bemaitindama mažylę, kas pabudus sukėlė dar daugiau streso - juk galėjau prispausti! Tačiau, kelios minutės miego prisidėjo prie to, kad gana greitai nusiraminau, nebesijaučiau tokia pavargusi. Kai vyras sutvarkė namus, sukonstravo maniežą, blogos emocijos galutinai išgaravo.
Buvau paprašyta, tad jau pirmą dieną namuose, atsigavusi, paskambinau mano nėštumą prižiūrėjusiai moterų daktarei, pranešiau apie vaiko gimimą. Taip pat informavau poliklinikos vaikų skyrių, kad jie turi naują pacientę. Mūsų mergaitei priskyrė daktarę pagal apylinkę ir pasakė, kad ji mus aplankys poros dienų bėgyje. Kai kurie gimdymo namai informuoja poliklinikas apie vaiko gimimą, tačiau mums pasakė pasiskambinti patiems.
Sekančios dienos nebuvo keliančios tiek streso, nors vien geromis emocijomis pasigirti negaliu. Iki depresijos toli gražu, bet jautrumas buvo ryškiai padidėjęs. Jei kažko paprašytas mano vyras nesiėmė to būtent tą akimirką kai paprašydavau, ašaros akyse nedžiūdavo iki pat nakties miego. Žmonių, ypatingai mano vyro, dėmesys dukrai pralenkė visus mano lūkesčius. Nuotraukų kartu su dukryte, bei bendravimo su manimi ir apie mane trūkumas, irgi išspaudė kelias ašaras... Vyrui teko priminti apie galimą pogimdyvinę depresiją, padidėjusį jautrumą. Labai džiaugiuosi, kad išklausė ir maloniai sureagavo net į juokingiausius skundus.
Mūsų mažoji mergaitė labai pagelbėjo savo mamai susidoroti su pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis. Savo ramumu, ilgu miegu man suteikė visas galimybes po truputį, neskubant, apsiprasti su naujomis pareigomis. Tereikėjo prisiderinti prie susiformavusios mažylės dienotvarkės.
Ketvirtąją mergaitės gyvenimo dieną, svečiuose sulaukėme mums priskirtos pediatrės vizito. Ji apžiūrėjo mūsų mažylę ir pažėrė daugybę paaiškinimų, patarimų ir dalykų į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Iš esmės pakartojo, papildydama keliomis detalėmis, tai ką jau žinojau. Patarė kaip rengti, kaip apkloti, kaip laikyti, kad atsirūgtų. Pabrėžė, kad įvairius aliejukus, tepaliukus naudoti tik tada kai jų prireikia. Rekomendavo vaistų į vaistinėlę ir išrašė vitamino D. Labai maloni moteris, atrodo, kad sutarsime daugeliu klausimų.
Naktį, po daktarės vizito, jau buvau pamaniusi, kad prasidėjo bemiegės naktys. Mergaitė sunkiai valgė ir nenorėjo miegoti. Ne iš karto supratau, kas vyksta. Buvau pasiruošusi verkimui be priežasties ir nežinojimui kur dėtis. Štai ir trečioji, šviežiai keptos mamos, klaida. Tik paryčiais suvokiau, kad mano dukrytei sunku kvėpuoti, juk namuose oras gana sausas ir, savaime suprantama, gali dirginti jautrią naujagimio nosytę. Be to, nosyje buvo susikaupę išskyrų, kurias, naiviai tikėjausi, kad iščiaudės pati.. Kas čia per mintys? Sudrėkinus nosį jūros vandeniu, skirtu kūdikiams, visi reikalai pasitaisė. Nuo tol, puikiai vertėmės pagal poreikį drėkinant arba valant nosytę prieš maitinimą ar pradėjus sunkiau kvėpuoti.
Kai, pagaliau, sutarėm dėl mažylės vardo, sutvarkėm ir pagrindinius formalumus susijusius su vaiko gimimu. Birželio 10 dieną vyras išėmė gimimo liudijimą, aš deklaravau gyvenamąją vietą, kartu užsakydama vienkartinę išmoką. Aliza tapo pilnaverte Lietuvos piliete.

Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą