Pamenu kaip vaikystėje piešdavome ant storesnio popieriaus lėles, joms drabužėlius.
Tada viską iškirpdavome, nuspalvindavome ir rengdavome lėles. Sąsiuviniuose
piešdavome joms namus ir žaisdavome. Ech... Dabar turbūt mergaitės
nesuprastų kam to reikėjo, kai parduotuvių lentynose pilna lėlių, arba
knygynuose gali nusipirkti knygelę su kokia tik nori lėle, ją iškirpti ir
aprengti.
Savo mažėlei padariau kiek kitokią "aprenk mane" lėlytę. Ji iš
veltinio audinio, ne iš popieriaus.
Apie naudą smulkiajai motorikai neišsiplėsiu, darbelio mažiems pirštukams
tikrai yra :) Susidomėjimas tai yra, tai jo nėra, bet čia turbūt kaip ir
visiems šiuolaikiniams vaikams. Laikui esant, stengsiuosi drabužėlių spintą
papildyti, gal ateityje ir kokius namus sumeistrausiu. :)
Reikėjo:
- veltinio audinio,
- siūlų,
- adatos,
- žirklių,
- storesnio siūlo (plaukams),
- karoliukų,
- dvipusės klijuojamos juostos siuviniams, (gali būti ir prisiuvama).
Nusipiešiau
ant popieriaus lėlę (išėjo visai ne barbiška, bet... :) ) Iškirpus apipiešiau
ant veltinio, iškirpau, apsiuvau. Iš storesnio siūlo supyniau kasą ir prisiuvau
lėlei šukuoseną. Prie pilvo prilipdžiau lipnią juostelę. Suvėriau karolius.
Išsiuvinėjau akis, nosį ir burną.
Beliko
iškirpt drabužius, juos dekoruoti, priklijuot po lipnią juostelę, kuri
klijuosis prie lėlės pilvo ir laikys drabužį.
Nuplėšus
drabužėlius bus galima keisti vis kitą ir puošti lėlę vis kitu apdaru :)
Mama Agnė
Fainai, reiks pabandyti. Ačiū už idėją :)
AtsakytiPanaikinti