2018 m. gruodžio 24 d., pirmadienis

Štai ir ateina šv. Kalėdos...



Nesu aš uoli katalikė, Bažnyčioje lankausi retai, bet prieš porą savaičių klausiausi pamokslo, kuris paliko antspaudą mano dūšioj... Žodis žodin neatkartosiu, bet ten buvo protingos mintys išsakytos ir verčiančios susimąstyt. Nebijokit, tai nebus davatkiškas svaidymasis žaibais ir grasinimas pragaro ugnimi nusidėjėliams :) 
Esmė buvo tokia: "Prieš daug metų ištremtieji į Sibirą žmonės būdami toli nuo namų, iškentę baisias dvasines ir fizines kančias vis tiek mokėjo džiaugtis. Susėdę prie labai skurdaus šv. Kūčių stalo sukalbėdavo maldą ir už tuos likusius Lietuvoje, už savo tėvynę. O mes dabar vaistinėj išperkam mėnesines „Mezym“ atsargas, sėdam prie nuo maisto lūžtančių stalų ir skundžiamės, pykstam kaip mums blogai čia gyventi ir pamirštam pagrindinę šv. Kalėdų esmę - džiaugtis ir dalytis džiaugsmu su kitais..."
Sutikit yra tiesos tame. Tad pasidžiaukim tuo ką turim čia ir dabar bei žmonėmis kuriuos mylim.  Nesakau, kad visiems gyvenimas geras ir visko užtenka, bet jei mes nealkstantys ir neskurstantys speige pvz.- pasidalysim maistu su alkstančiais, paaukosim kelis eurus labdaros akcijai ar nuvešim maisto gyvūnėlių prieglaudai, pasidalysim nebereikalingais žaislais ar drabužiais - taip neleisim užgesti savo žmoniškumo ugnelei ir galbūt kažkam pabūsim tuo stebuklingu Kalėdų seneliu, kuris truputį padėdamas - kažkam padarė didelį stebuklą...

Ramaus šv. Kūčių vakaro ir gražių švenčių visiems!

Zita

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą