Alizai keturi metai!

Baigėsi jau mūsų numylėti "ankšin" (ice-cream), "hapytetey tu ju" (happy birthday to you), "elemenepy" (el em en ou pi, t.y. anglų abėcėlės raidės l m n o p), "šik nu mi" (sing with me)... Dabar jau Aliza mus taiso jei pavartojam šiuos žodžius/frazes.

Mūsų vaikui keturi metai. Aliza tampa vis savarankiškesnė. Tiesa, reikia šiek tiek pastūmėti prie savarankiškumo, nes mažoji tinginė, kaip ir jos mama - aš, bet, po kelias savaites trukusios kovos, tualetu jau naudojasi be pagalbos. Dažniau valgo savarankiškai, nebent tėtė prie pat, tai pasirūpins, kad jis pamaitintų. Miega vis dar su mumis, nors vis dažniau su ja kalbam apie tai, kad turi miegoti savo lovoje, ypač jei nori savo kambario. Kažkaip neturiu kantrybės laukti kol ji apsirengs, bet gal jau laikas būtų visai nesikišti ir į tai. 

Mūsų mergina šiek tiek išlepinta, bet ganėtinai paklusni. Tiesa, jai neįsakinėjam, visada deramės ir išklausom jos nuomonės taip pat. Nepamenu kas, bet kažkas juokėsi kai klausiau Alizos nuomonės kažkokia rimtesne tema. Nepamenu ir temos. Aliza labai jautri, bet supratinga. Rodos girdi mane kai bandau paaiškinti ką ir kodėl reikia ar nereikia daryti. Tiesa klausyti ne itin patinka, pabėga kai pradedu moralizuoti. Kas mane labiausiai žavi, tai jos imlumas ir sumanumas. Klausimai "Kodėl?" nesibaigia jau kelintas mėnuo. Mano akimis Aliza be galo protinga. Na, ne vunderkindas, bet normaliam lygyje. 

Supranta ir puikiai skiria vieną nuo kitos tris kalbas, gana laisvai kalba anglų kalba, gali, bet vengia, atsakinėti lietuviškai ar urdu kalbomis. Visiškai ją suprantu, man anglų kalba irgi lengvesnė nei gimtoji... Žodžiai trumpesni, liežuvio nereikia laužyti su š, ž, dž, č ir pan, mintys formuluojamos lengviau. Skaičiau, kad daugiakalbėje aplinkoje vaikai renkasi tai, kas jiems lengviausia. Aliza irgi pasirinko.

Anglų kalba skaičiuoja vos ne iki 100, pamiršta dar dešimčių pavadinimus, bet, priminus, žino kas seka toliau. Puikiai sumuoja iki dešimt, atimtis kažkaip sunkiau sekasi, gal rečiau užsiimam. Pažįsta, tikriausiai, visas anglų abėcėlės raides, dar kartais Z ir S parašo atvirkščiai, bet vis rečiau. Jau moka žymiai daugiau nei aš pradėjus pirmą klasę. Sakyčiau, visai neblogai. Aš didžiuojuosi savo vaiku.

Vis užkliūna už akies straipsniai apie negatyvų poveikį per daug laiko leidžiant žiūrint filmukus... Jaučiuosi kalta. Mūsų namuose mes visi nepaleidžiam iš rankų kompiuterių ar telefonų beveik visą dieną. Skaičiau, kad tie filmukai gadina vaiko vaizduotę, tad stebiuosi, kokia Aliza išradinga, kiek daug naujo išmoksta per dieną ir su manimi pasidalina. Tiesa, ji žiūri daugiau lavinamuosius video, nei buką animaciją.

Aš neverčiu Alizos mokytis, neišgalvoju pamokų, temų, kurias ji turėtų išmokti, ji pati ateina su jomis. Prieš kelis mėnesius buvo labai susidomėjusi ugnikalniais ir saulės sistema, dabar daug piešia, "rašo" istorijas. Man be galo smagu klausyti kaip ji kalba apie meilę mūsų šeimoje, kaip mes vienas kitą mylim. Pradžioje mūsų šeimą visada piešdavo susikibusią rankomis, dabar piešiniuose išreiškia ir daugiau emocijų. Dažniausiai piešia paplūdimį - parodžiau gi per jos gimtadienį, kas lengviausia...

Aliza myli savo žaislus, ir žaidžia, galima sakyt, su visais kuriuos turi. Kažkodėl maniau, kad esam gana skūpūs kai kalba eina apie žaislus Alizai, bet kaimynų vaikų reakcija privertė susimąstyti, kad gal ir stiprokai mes ją čia aprūpinome. Žaislai mūsų vaikui svarbu, bet svarbiausia yra draugai. 

Aistė