2015 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Kelionė per kalnus link Juodosios ir Adrijos jūrų. 6 ir 7 diena. Bulgarija


6 diena (2015-08-13)
Jūra, vanduo, laisvas laikas. Saulei nusileidus nusprendžiame pasižmonėti miestelyje (mūsų viešbutis keli km nuo jo). Pasukame į pakrantę – ten gatvė, primenanti lietuviškosios Palangos Basanavičiaus (vadinamąją basanovkę). Tikrai pažįstu žmonių, kurie jaučia malonumą maldamiesi tokiose vietose, ieško palaidinių, suknelių, batų ir kitokių niekų, tačiau man tai nesuteikia jokio malonumo. Galiu, reikalui esant, tokias vietas tik tolerantiškai pakentėt, na, dideliam reikalui esant kokią simbolišką smulkmeną nugriebt. Atvirai – nesužavėjo žmonių masė pajūrio gatvelėj, kurioje vien tik parduotuvėlės, užkandinės ar kitokios – inės... Su geru atodūsiu palikau šią vietą. Apskritai, kelionėse sau nekeliame tikslo apsipirkti. Tik vaikams simboliškai paieškome marškinėlių su tos šalies simbolika. Gyvename jau tokiame laikmetyje, kai visko galima gauti Lietuvoje, tad nematome tikslo kelionės laiko eikvoti „skudurynuose“. Geriau jau pakalbėti apie maisto tradiciją su vietos žinovu. Tą grįžtant į viešbutį ir padariau – parduotuvėje pasitaikė vyno žinovas. Papasakojo apie Bulgarijos vynus, kokie yra geri, pilstomi geriausiuose Sofijos restoranuose,  kokie, anot jo, „padėkite atgal į lentyną“. Svarbu nebijoti užkalbinti, susidomėjimas šalimi visada vietinius pamalonina. Ir nesvarbu, ar kalba apie sūrį, ar apie pyragą, ar vyną.
Geras rekomenduotas vynas ir sirene praturtina šilto vakaro pasisėdėjimą prie jūros apartamentų balkone.

7 diena (2015-08-14)

Iš ryto jūra, baseinai, vakarop lankome Nesebarą. Tai miestas, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldą. Ką daugiau galima pamatyti, nesikartodama metu nuorodą. Aišku, vyras į šį miestą nuvežė netikėtai, tad aš nepasiėmiau fotoaparato. Tai viena gražiausių vietų, o man teko telefonu pyškinti...








Sužavėjo ši vieta. Manęs net nedirgino aplink esantys prekeiviai, gal todėl, kad ne vienas jų siūlė ne „skudurus“, o suvenyrus, susijusius su Bulgarija, meno kūrinius. Nesebare labai daug kavinių ir restoranų. Viename jų prisėdome ir mes. Iš tradiciškų patiekalų buvo pasiūlytas kelių rūšių mėsos ir daržovių troškinys, kuris prieš patiekiant uždegamas, gril trijų rūšių mėsa. Mažasis, kaip visada, užsiprašė picos Margarita. Dičkis pasiprašė kokosinio kokteilio, kurio nebuvo meniu, tačiau tai nesukėlė jokių sunkumų – gavo tokį kokteilį, kurio užsimanėme visi: ir dėl skonio, ir dėl grožio. Maistas skanus, kainų atžvilgiu nebrangus, panašu kaip gimtojoj žemelėj. Aptarnavimas puikus -  dėmesys, geranoriškumas.




Besėdint ir besimėgaujant bulgariška virtuve, gatve praėjo eisena, kurios priekyje buvo nešamas šv. Mergelės paveikslas. Pirma mintis, šovusi į galvą - eisena prieš Žolines...




Tikrai likau sužavėta Nesebar miestu...


Mama Laima

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą