6 diena (2015-08-13)
Jūra, vanduo, laisvas
laikas. Saulei nusileidus nusprendžiame pasižmonėti miestelyje (mūsų viešbutis
keli km nuo jo). Pasukame į pakrantę – ten gatvė, primenanti lietuviškosios
Palangos Basanavičiaus (vadinamąją basanovkę). Tikrai pažįstu žmonių,
kurie jaučia malonumą maldamiesi tokiose vietose, ieško palaidinių, suknelių,
batų ir kitokių niekų, tačiau man tai nesuteikia jokio malonumo. Galiu,
reikalui esant, tokias vietas tik tolerantiškai pakentėt, na, dideliam reikalui
esant kokią simbolišką smulkmeną nugriebt. Atvirai – nesužavėjo žmonių masė
pajūrio gatvelėj, kurioje vien tik parduotuvėlės, užkandinės ar kitokios
– inės... Su geru atodūsiu palikau šią vietą. Apskritai, kelionėse sau nekeliame
tikslo apsipirkti. Tik vaikams simboliškai paieškome marškinėlių su tos šalies
simbolika. Gyvename jau tokiame laikmetyje, kai visko galima gauti Lietuvoje,
tad nematome tikslo kelionės laiko eikvoti „skudurynuose“. Geriau jau pakalbėti
apie maisto tradiciją su vietos žinovu. Tą grįžtant į viešbutį ir padariau –
parduotuvėje pasitaikė vyno žinovas. Papasakojo apie Bulgarijos vynus, kokie
yra geri, pilstomi geriausiuose Sofijos restoranuose, kokie, anot
jo, „padėkite atgal į lentyną“. Svarbu nebijoti užkalbinti, susidomėjimas
šalimi visada vietinius pamalonina. Ir nesvarbu, ar kalba apie sūrį, ar apie
pyragą, ar vyną.
Geras rekomenduotas vynas
ir sirene praturtina šilto vakaro pasisėdėjimą prie jūros apartamentų balkone.
7 diena (2015-08-14)
Iš ryto jūra, baseinai,
vakarop lankome Nesebarą. Tai miestas, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO
paveldą. Ką daugiau galima pamatyti, nesikartodama metu
nuorodą. Aišku, vyras į šį miestą nuvežė netikėtai, tad aš nepasiėmiau
fotoaparato. Tai viena gražiausių vietų, o man teko telefonu pyškinti...
Sužavėjo ši vieta. Manęs
net nedirgino aplink esantys prekeiviai, gal todėl, kad ne vienas jų siūlė ne
„skudurus“, o suvenyrus, susijusius su Bulgarija, meno kūrinius. Nesebare labai
daug kavinių ir restoranų. Viename jų prisėdome ir mes. Iš tradiciškų patiekalų
buvo pasiūlytas kelių rūšių mėsos ir daržovių troškinys, kuris prieš patiekiant
uždegamas, gril trijų rūšių mėsa. Mažasis, kaip visada, užsiprašė picos
Margarita. Dičkis pasiprašė kokosinio kokteilio, kurio nebuvo meniu, tačiau tai
nesukėlė jokių sunkumų – gavo tokį kokteilį, kurio užsimanėme visi: ir dėl
skonio, ir dėl grožio. Maistas skanus, kainų atžvilgiu nebrangus, panašu kaip
gimtojoj žemelėj. Aptarnavimas puikus - dėmesys, geranoriškumas.
Besėdint ir besimėgaujant
bulgariška virtuve, gatve praėjo eisena, kurios priekyje buvo nešamas šv.
Mergelės paveikslas. Pirma mintis, šovusi į galvą - eisena prieš Žolines...
Tikrai likau sužavėta
Nesebar miestu...
Mama Laima
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą