Kadangi jau lėkėme
apžiūrėti Daumantų atodangos, tad, tuo pačiu aplankėme ir
patį Kavarską. Tiksliau, Kavarsko šaltinį. „Dešiniajame Šventosios upės krante įsikūręs Kavarskas pelnytai vadinamas
Lietuvos Šveicarija. Tačiau labiau nei gražus kalvotas kraštovaizdis lankytojus
į Kavarską traukia čia trykštantis Šv. Jono šaltinis. Šaltinis nuo Šventosios
upės lygio į kalno viršų savo vagą tiesia net 134 metrus. Dar prieškariu jo
vanduo laikytas šventu ir gydančiu. Dabar daugelis Kavarsko svečių tiesiog
pripažįsta, jog šio šaltinio vanduo toks skanus, kad vien jo paragavęs
pažvalėji ir bent trumpam pamiršti ligas ir kitas negandas.“ Plačiau -> Kavarskas.
Mums
ten esant pastebėjome, jog iš ties žmonės pilasi šį vandenį į butelius ir kitus
indus ir vežasi namo. Nemokamas, tyras vanduo, gal ir neblogai. O jei dar turi
ypatingų galių, kaip minima šaltiniuose, tai iš viso pasaka
:D. Vanduo ledinis, ragauti neragavome, tuščios taros neturėjome.
Nuvykome kaip sakant – nepasiruošę tam. Patį šaltinį rasti labai
lengva, „pasitinka“ nuoroda. Orientiras -bažnyčia. Šalia yra nedidelė parkavimo
aikštelė.
Šalia
šaltinio yra baseinas, kuriame taip pat šaltinio vanduo. „Prieškariu
atvykusieji į atlaidus išbetonuotais laipteliais leisdavosi į šaltinio baseiną
- kai kurie pasinerdavo į jį visu kūnu, kai kurie tik apsiprausdavo jo
vandeniu.“ Tačiau
sprendžiant iš, šiuo metu apaugusio baseino dugno, maudytis norinčių
nebeatsiranda :D
Sako
jai jau esi Kavarske, tai būtina paragauti legendinių Kavarsko koldūnų iš
kavinės prie įvažiavimo. Pačioje kavinėje tik 4 staliukai, tačiau gamina ir
išsinešimui. Norinčių paskanauti koldūnų iš ties daug. Kol mes laukėme ir
skanavome, visi 4 staliukai buvo užimti (tik vieni pakyla, kiti prisėda), taip pat žmonės pirkosi išsinešimui.
Cepelinų vaikai jau nebegavo. Rodos toks mažas kaimelis, o kavinės darbuotojos
vos spėja suktis ;).
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą