Nors nesu
didelė knygų skaitytoja, tačiau knygų mugės, Litexpo parodų rūmuose, lankymas
tapo kasmetine tradicija. Kažkuo traukia ta atmosfera. Norisi apžiūrėti,
pačiupinėti knygas, tiesiog, galėti pasakyti, kad ten buvau. Nerealiai gera
pasikultūrinti!
Šiais metais
mugės, vykusios Vilniuje vasario 23-26 dienomis, taip pat nepraleidau. Tiesa, šį kartą
buvau ne tik lankytoja, bet ir dalyvė - savanorė “Gyvojoje bibliotekoje”. Dviem
dienom tapau “knyga”. Knygos „Gyvojoje bibliotekoje“ – žmonės, kurie atkeliauja
iš įvairių visuomenėje pažeidžiamų grupių. Žmonės su netradicinėmis
orientacijomis, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, abstinentai, turintis fizinę
ar psichologinę negalę, susituokę su užsieniečiu ir pan. „Gyvosios knygos“ turi
daug ką pasakyti besidomintiems atskirtį ar diskriminaciją patiriančių žmonių
gyvenimu ar norintiems iš pirmų lūpų išgirsti atsakymus į jiems rūpimus
klausimus. “Knygos” skaitymas “Gyvojoje bibliotekoje” – tai gyvas pokalbis,
kurio tikslas – naikinti mitus ir stereotipus, nepagrįstas nuomones, ugdyti
supratimą bei toleranciją.
Asmeniškai
man savo patirtimi ir išgyvenimais teko pasidalinti su ganėtinai daug jaunų
žmonių. Tiesa, vos keli turėjo pasiruošę klausimų, kas juos domintų. Todėl
pokalbį pradėdavau nuo išsiaiškinimo apie “skaitytojų” žinomus stereotipus arba
tiesiog pasipasakodama apie turimą patirtį – priklausomai nuo temos. Kadangi
esu bendraujanti ir labai atvira asmenybė, tai man tikrai patiko pasidalinti
patirtimi su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Faktas, kad nei vienas žodis nenutekės
link žmonių, kuriems kažko nebūtina žinoti, tik suteikė sąlygas visiškai
atsipalaiduoti ir nefiltruoti savo tikrųjų minčių.
Skyrusi tris
valandas per dieną sutartai pareigai atlikti, turėjau laiko ir apsilankyti
kituose renginiuose bei pasivaikščioti po pačią parodą... Paskui mamą nusekiau
į Giedrės Steikūnaitės knygos “Palestina: Laisvė yra labai graži” pristatymą ir
diskusiją: „Ką iš tiesų žinome apie Palestiną?“. Taip pat su didžiuliu
susidomėjimu valandėlę skyriau profesoriaus Vytauto Landsbergio ir Ryčio
Zemkausko knygos „Bus geriau“ pristatymui. Dėmesį patraukė ir V. Kernagio
dvigubos vinilo plokštelės 'Akustinis' pristatymas. Mamai palaikiau kompaniją
Katerinos Veb (Katherine Webb) tryjų romanų – „Palikimas“, „Nematomieji“ ir
„Primiršta daina“ pristatyme. Apeiti visą knygų parodą, kadangi nieko
konkretaus neieškojau ir pirkti neketinau, užteko nepilnų poros valandų.
Didelis
žmonių srautas šiek tiek apsunkino laviravimą su vežimėliu, o neįgaliųjų liftai
ne visada buvo draugiški (ne visada suveikė). Tačiau, daugiau laiko mugės
naršymui skyrusi vakare, nepatogumų patyriau minimaliai. Motinos ir vaiko
kambarys buvo toje pačioje patalpoje kaip ir medicinos punktas. Nepatogu tam,
kam būtinas privatumas, nes be budinčios seselės, kiek kartų užsukom, tiek
kartų sutikom ir kitų mamų su mažyliais - visos įleidžiamos vienu metu.
Aliza buvo
nuostabi, abi dienas ištvėrė kaip didelė mergaitė, su vos keliais suzirzimais,
kai pasijusdavo pavargus. Bendraujant su “skaitytojais” savanoriavimo metu,
nebuvo nei vieno, kuriam Aliza trukdytų net ir pikčiausiu savo momentu.
Didžiojoje konferencijų salėje ramiai atsėdėjome visus pasirinktus renginius. Išeiti teko tik iš vieno knygos pristatymo, kuris vyko mažoje salėje, nes
pasidarė labai karšta ir trūko oro - vaikui jokio malonumo. Važinėjantis po
mugę Aliza tik dairėsi arba miegojo. Kitais metais Aliza jau galės užsiimti
mažiesiems skirtomis pramogomis, šiais metais tik lauktuvių įsigijom.
Parsivežėm pora dailių knygelių. Ypatingai patiko knyga su mygtukais šone, kuriuos
paspaudus sklinda įvairiausi garsai.
Lauksime kitų metų
knygų mugės ir būtinai ten apsilankysime.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą