2015 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Mandala iš gėlių ir kitas užsiėmimas

Šiandien pamačiau pievoje pūkuotų gėlyčių. Sakau pūkuotų, nes pavadinimo nežinau. Ir neieškojau visagaliame internete. Nuo to gėlių pūkuotumas ir grožis nenublanksta. Ir taškas. Ir aklių įkandimai jas beskinant švelnesni nepasidaro. Kad juos perkūnas, nespėji gainiot - visas kojas ir rankas pažymėjo. Kad ir su gėlėm, bet besikasydama grįžau iš pievos. Kaip ir nuotaika būtų, bet kaip ir niežti... Pasidėjau gėlikes ant stalo, kavą užsikaičiau. Ech, galvoju, gal pasiutimas praeis. Nespėjau „pasikavinti", iškilo grėsmė mano žygdarbiui pūkuotam. Mažasis spalvino mandalą, o aš leptelėjau, jog galima ir iš gėlių sudėti mandalą. Kaip pasakyta, taip padaryta. Buvo naudojamos ir savo surinktos ir mano pūkuotukai. Juk dėl kūrybos nieko negaila! Žinoma, tai trumpalaikis menas, bet kiek kūrybos, pamąstymo, kur ir ką dėti, o dar ir kantrybės reikia prie viso to. Žodžiu, buvo sukurta gėlių mandala.


Bedėliojant gėles viena kita susitrynė tarp pirštų ir žymę paliko. Taip užsiėmimas su gėlėmis prasitęsė kita forma-žaidimu. Skynė gėlių žiedelius, prieskonius ir brėžė lape. Žiūrėjo, koks augalas kokia spalva dažo. Labiausiai patiko violetinio baziliko ir pelargonijos žiedų spalvos, tikriausiai todėl, kad ryškios. Taigi rytas, sakyčiau, praėjo gan turiningai: sukurta mandala, suvokta, kad skirtingi augalai skirtingai dažo ir jais galima net piešti, kad tai gamtiniai dažai.


Mama Laima

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą