Smagu, kai vis dar yra pirmų kartų! Pirmas kartas su baidarėmis!
Įsivaizdavau, kad
smagi atrakcija, bet kad tokia smagi nė nenumaniau. Žinoma ir
ištvermės, ir kantrybės pareikalavo, bet buvo laaabai smagu! Valtimi esu
plaukusi ne vieną ir ne du kartus.. Vaikystėj su dieduku žvejot plaukdavome,
ištekėjusi - su vyru, kas pasidegint, kas pažvejot… Pasirodo valdyti valtį ir
baidarę yra du skirtingi dalykai. Valtis plaukia, kur pati irkluoji, o baidarė
gali plaukti vienu metu bet kur, jei su kolega nesutari kada dešiniau, kada
kairiau norisi plaukti… :D Kol “pagavome” ritmą, tai ir į krantą
teko atsitrenkti, ir apsisukti su baidare ratu ir t.t. :D Esu net girdėjusi
pasakymą “nori skyrybų su vyru, išplauk su dviviete baidare…” :D Juokas
juokais, bet pyktukas iš ties suima, kai dėl kito kaltės baidarė suka, ne ten
kur reikia :D
Kitas
smagus dalykas, tai rasti kelią pagal duotą žemėlapį :D Upeliu plaukti
pasroviui viskas super aišku, bet perplaukus ežerą, rasti įplaukimą į kitą
upelį jau misija sunkoka… Juk nėra jokių ženklų, ar nuorodų, kaip kad kelyje…
:D
Pradėjome plaukti nuo Baluošo ežero pabaigos, "nėrėm" iš kart po betoniniu tiltu. 150 m upeliuku srovė nunešė į Baluošykščio ežerėlį. Iš jo į Skriogžlės upę.
Skriogžlės upėje susidūrėme su medžių užvarta, ant kurios pastrigom. Teko lipti į šaltą upelio vandenį :D.
Šia upe įplaukėme į Sravinaičio ežerą, čia mus pasitiko gulbių šeimyna.
Pabendravusiomis su jomis nuplaukėme iki Ginučių malūno. Persinešėme per kelią baidares, pasistiprinome. Kas norėjo dar pabraidė, pasimaudė upeliuke. Puiki tam vieta :).
Nuo malūno toliau plaukėme Srovės upe. Praplaukdami pro Ginučių kaimą, matėme gražiai sutvarkytas sodybas, lieptus, praplaukėme po dviem tiltais. Už Ginučių kaimo plaukiant upeliu pasiekėme Asėko ežerą. Iš jo į Asėkos upelį. Vaizdai visur pasakiški. Tiek žiūrint į vandenį, tiek dairantis aplink. Jau ne iki fotografavimo buvo, nes reikėjo žiūrėt, kad kur tarp medžių neužstrigt :D.
Praplaukus Asėkos upelį įplaukėm į Linkmeno ežerą, kurio vakariniame krante matėme įžymųjį Ladakalnį – 176 m virš jūros lygio iškilusią kalvą. Nuo jos viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai, neaprėpiami girių plotai ir miškuose skendintys ežerai. -> Žvalgomės po Lietuvą. Ignalinos kraštas.
Ir baigėme trasą ties Ginučių piliakalniu. Ežero komendantė mus draugiškai išlydėjo :D
Maršruto ilgis pirmai pradžiai apie 10 km. Galėjau drąsiai ir daugiau :D.
Smagi
diena buvo. Įtariu susirgsiu dar viena liga 😉 Pirmoji, pėsčiųjų žygiai. -> Pėsčiųjų žygiai.
Baidarės
iš -> SUPER BAIDARĖS
Ir
iš ties buvo viskas labai SUPER!
Praplaukėme ežerėlius - Baluošykštį, Sravinaitį, Aseką bei Linkmenas. Upes Skriogžlės, Srovės bei Asėkos upelį. (Ignalinos rajonas.)
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą