Lekiam Lietuvos keliais. Slabados malūno užtvanka, Mėnulio akmens parkas, Naisiai

Paskutinė vasaros diena. Oras nedžiugina, bet ne cukriniai, ne ištirpsim :D. Lekiam link Telšių. Šis miestas, jau senokai įtrauktas į mano sąrašą, ką reik aplankyti. Visada kur nors lekiant, stengiuosi sustojimams įtraukti, dar nelankytas vietas, pakeliui... Šį kartą tai yra, Panevėžio rajone esantys Slabados malūno užtvanka bei Mėnulio akmens parkas. Naisiai bei ten esanti Triušių sala. 

Slabados malūno užtvanka. Sakoma, kad šiai užtvankai jau daugiau nei 100 metų. Nors pačio malūno jau nėra, tačiau užtvanka dar tvirtai laikosi. Iki užtvankos yra įrengtas takas, su suoleliais, sportuiskirta veta, persirengimo kabina (nežinau kur ten įmanoma maudytis). 

Kai lietutis nebaisus :D 

Pasigrožime užtvanka ir gražiu upės vingiu ir lekiam toliau. Mėnulio akmens parkas.

Istoriniuose dokumentuose Leonardavo dvaras minimas jau nuo XVII a. Dabar, buvusioje dvarvietėje išlikęs vienas, perstatytas pastatas bei buvusios dvaro sodybos fragmentai: rūmų pamatai su skliautiniu rūsiu. Didžiausia išlikusi buvusio Leonardavo dvaro vertybė – parkas. Skulptoriaus Alfrido Pajuodžio pastangomis buvusi apleista teritorija pavirto šiuolaikinio meno ir kultūros oaze – "Mėnulio akmens" skulptūrų parku. Nuo 2005 m. kuriamas "Mėnulio akmens" skulptūrų parkas – šiuolaikinio meno ekspozicija po atviru dangumi. Pavadinimą "Mėnulio akmens parkas" parkas gavo nuo didžiausios čia pastatytos skulptūros - daugiau kaip aštuonias tonas sveriantis kūrinys savo faktūra ir forma primena kosminį objektą. (Mėnulio akmens parkas)

Toliau keliaujame link Naisių.

Naisiai – gyvenvietė Šiaulių rajono savivaldybės rytuose.

Pirmiausia pasitiko gražios, žalios dekoratyvinės skulptūros – arklys, avis ir triušis, karvė ir t.t.

Maloniai nustebino didelė ir graži karuselė, kviečianti suaugusius prisiminti vaikystės gražiausias akimirkas, o vaikus jomis džiaugtis.

Triušių sala.

Naisiai šiltuoju metų laiku kviečia aplankyti triušių salą, kurioje laisvai gyvena grynaveisliai triušiai, tokie  kaip belgų milžinai, Vokietijos dėmėtieji milžinai „drugeliai“, Kalifornijos triušiai, Zelandijos raudonieji. Lankytojų prašoma neiti į salą ir nemaitinti triušių. Bet pažiūrėti iš ties labai gražu.

Triušiukų salą supantis ežeras taip pat stebina lelijų gausa.  2019 m. Laimės ežero viduryje įkurtame Lelijų muziejuje auga 30-ies veislių vandens lelijos. Ežero salą supantis daugiametis žolinis vandens augalas turi gerai išsivysčiusius šakniastiebius, plūduriuojančius didelius lygiakraščius lapus ir virš vandens iškilusius įvairiaspalvius žiedus. Vandens lelijas geriausia stebėti liepos - rugpjūčio mėnesiais.

Aplink triušiukų salą taip pat yra Laimės ežero pakrantės Sūpynių parkas. Šiame parke vienu metu gali suptis apie 100 įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusių.

Taip pat praėjome pro Baltų areną, Alkos kalną, Karališkų žalčių šeimyną, Saulės aikštę, Baltų dievų skulptūrų muziejų ir t.t. Lietingas oras skubino viską apeiti kuo greičiau.

Lekiam toliau.

Renata