Pasakojimą
pradėkim nuo to, kaip kalytei Bulvei ir šuneliui Kartoškai gimė dvi nuostabios
dukrelės - Potata ir Cepelina. Juokauju. Šis pasakojimas ir vėl apie menines
kančias, gaminant "kažką'' rudens gėrybių tema į vaikų darželį.
Po
bulviakasio močiutė mums į maišiuką parinko įdomesnių bulvių, kurioms, atrodo
akis įdėk ir jau nieko daugiau daryti nebereikia. Na gal nevisai taip, bet
paėmus bulvę, tu joje matai jau kažką. Aš šį kart visose mačiau ančiukus 😊 Atrodė įdėk akis, snapą ir nieko nebereikia galvoti.
Bet mažoji nusprendė, kad taip lengvai neišsisuksiu, pareiškė, kad darysim
šuniukus ir taškas 😊. Taip taip ir vėl šuniukus (čia turėtų būti tas
emociukas, kuris susiima už galvos, vaizduodamas, o neeee !!!! ) Šuniukai jau
mūsų šeimos brendas ir jis neišeina iš mados :D
Apie patį gamybos procesą labai nesiplėsiu. Iš turimų
pagaliųkų, lapų, pipirų, kriauklių, giliukų, gvazdikėlių ir to, ką radau po
ranka ir vėl, žinoma, kad aš, padariau šuniukus :D. Sunkiausia buvo juos
priklijuot prie faneros. Pavyko su "super glue", nes karšti klijai
kažkaip nelaikė nors tu ką. Tikriausiai nelipo prie bulvės. Fanerą apklijavau rudeniniais lapais. Šuniukus papuošiau kaspinėliais. Sukomponavau, lyg mano
šuniukai žaidžia kamuoliukais iš siūlų. Na ir dukra treptelėjo kojele, kad
būūūtinai reikia šunų maisto.Tai priklijavau bliūdelį, o ji, į jį pridėjo
kaštonų, giliukų... Negali gi būti bliūdelis be "maisto" šunims :D
Jeigu kas bandys pasigaminti tokius šuniukus, manau įdėjus ir kažką kitą, jie
gausis ne ką mažiau nuostabūs. Aklai nukopijuoti ir bėgti ieškoti būtent to
kas čia įdėta visai nereikia. Dalinuosi idėja kas išėjo mums, jums gal pavyks
dar geriau.
Agnė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą