2015 m. spalio 7 d., trečiadienis

JAU! Viskas pagal planą, bet vis tik netikėta...


           Ruduo. Sunku sužiūrėti ir štai jau griebia peršalimo ligos. Maniau, išsigydysiu pati, tačiau antros dienos vakare suvokiau, kad reikės nedarbingumo lapelio. Vyras palydėjo mane iki poliklinikos. Dėl nusiskundimų buvau iš karto nusiųsta pas ausų, nosies, gerklės specialistą. Apžiūrėjęs mane daktaras pasakė sesutei, kad išrašytų antibiotikų. Kol juos išrašinėjo, tas pats daktaras, kažkodėl su juoku, lyg tarp kitko, užsiminė, jog, jeigu aš laukiuosi, jų gerti negaliu.
Na, po paskutinio neigiamo nėštumo testo, kažkaip nesijaučiau nėščia. Bet, kadangi mano dienos vėlavo, nusprendžiau, dėl viso pikto, pasidaryti dar vieną testą. Apie savo planus pranešiau ir vyrui, kartu nukeliavome į vaistinę. Tikėjausi neigiamo rezultato, juk neseniai tokį laikiau rankose, bet…


Dvi juostutės atsirado labai greitai. Nespėjau ir sureaguoti, o juk parašyta, kad reikia laukti bent tris minutes! Išmušė karštis, pradėjau virpėti. "Tai vyksta?!" - galvojau sau. Užliejo džiaugsmas, tada baimė... Juk sergu, peršalau, dar kitos bėdos su sveikata, dėl kurių dar nebuvau pas specialistus.
Visa pasimetusi nuėjau pas vyrą ir parodžiau testą. Nesuprato... Teko paaiškinti, ką reiškia dvi juostutės. Nepatikėjo! Kartojo, kad negali būti, taip nėra. Bet veide atsiradusi šypsena nedingo nei sekundei. Aš spirgėjau iš laimės, o mano vyras iš baimės. Nesitikėjo, kad viskas įvyks taip greitai. Juk žmonės planuoja, o Dievas juokiasi. Ne kartą ir ne iš vieno žmogaus tai girdėjau.
Nurimus pradiniam jauduliui, apie tai, kad laukiuosi, pirmiausia pranešiau artimiausioms draugėms. Tiesiog nusiunčiau nuotraukytę su teigiamu nėštumo testu. Dvi iš jų dar negreit pamatysiu, kad gyvai praneščiau. Viena iš anksto pasakė, kad jai tiesiog parašyčiau žinutę. Taip ir padariau! Kai jau pradėjau kalbėti apie tai, kad norisi rėkti visam pasauliui, sulaukiau pasiūlymo pirmiausia įsitikinti pas specialistą. Tai ir padariau, jau kitą dieną keliavau pas moterų daktarę..
Šeimos nariams, bendradarbiams degiau noru pranešti gyvai, kaip nors ypatingai, kaip buvau planavusi. Kaip tyčia paskambino mama, paklausė kaip sekasi, kaip sveikata? Pasisakiau, kad jaučiuosi jau geriau, peršalimas po truputį traukiasi šalint ir kaip tik ruošiuosi pas kitą daktarą. Na, kaip aš nutylėsiu? Paklausė, žinoma, pas kokį? Pasakiau, kad pas moterų. Natūraliai kyla klausimas, ko ten pas tą daktarą su peršalimu. Aš sekundei sudvejojusi, bet iškart atsakiau, jog tam, kad įsitikinčiau, jog laukiuosi. Mama šiek tiek išsigando, visgi sirguliuoju, bet priėmė labai gražiai. Juk to laukė kartu su manimi.
Pasitikrinusi pas daktarę ir išgirdusi, kad laukiuosi jau 4-5 savaites, vėl užliejo džiaugsmas, baimė. Kas dabar bus? Tai vyksta! Tai tikrai vyksta! Viskas pagal planą. Vis dar pagalvojusi apie tai pradedu virpėti. Smagu. Dar būdama poliklinikoje parašiau žinutę savo vyrui. Pranešiau, kiek laiko laukiuosi. Jam dar sunku atsipeikėti.

Išėjusi iš poliklinikos laikiau telefoną rankose, galvojau, skambinti sesei ar ne. Gal pirmiausia parašyti straipsniuką į www.mamukynas.lt ir duoti jai pirmai perskaityti, įvertinti? Negalėjau tiek laukti ir jau telefonas prie ausies, kvietimas... Paklausiau, kaip sveikata, nes abi mes ligoniukės, pasisakė, kad geria antibiotikus. Užsikabinau, pasakiau, kad aš tai negaliu jų gerti. Pirmas sesės spėjimas buvo teisingas. Man tereikėjo pasakyti "Aha". Sesers balsas iškart pasikeitė. Pajutau, kaip stipriai dėl manęs džiaugiasi. Gera.
Kadangi po pietų jau buvau tikra savo būsena, pasigyriau ir kitiems. Nors daugelis sako, kad taip anksti džiaugtis nevalia... Tai ne man... Pranešiau visiems, kam norėjau, asmeniškai. Porai žmonių išsprūdo tiesiog bendraujant. Net Facebook’e iš karto parašiau, kad viskas vyksta pagal planą. Daugelis suprato, apie ką aš. Kas paklausė asmeniškai - nedvejodama atsakiau. Viešai dar sėju dvejones, bet, manau, kad neveikia. Visi supranta. Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nežinojo mano didžiojo plano.
Mano vyras dar netrykšta džiaugsmu. Elgiasi lyg niekur nieko. Tikiu, kad jam dar šokas. Nesitikėjo. Gal dar netiki, kad visa tai vyksta. Juk pats sakė, kad nepasiruošęs tėvystei, viskas tam, kad aš būčiau laiminga. Aš laiminga. Matau, kad mano laimė džiugina ir jį. Jis bus puikus tėvas.
 Būsima mama Aistė

2 komentarai: