2013 m. vasario 27 d., trečiadienis

Kelnės, prikeltos naujam gyvenimui

Eilinį kartą paėmus dukros kelnes su skyle ties keliu pamaniau: užlopysiu ir tegul vaikšto. Po to pamąsčiau - nukirpsiu. Galės mažoji prie namų lakstyt vasarą, bet nukirpus nelabai gražu pasirodė. Apsiūt nenorėjau,  tad apnėriau vąšeliu. Darbo procese kilo dar kita mintis - kodėl nepadarius intarpo? Iš nukirptos dalies nukirpau pratintą skylę ir ją apnėriau truputį užlenkdama kraštelį. Atskirai  prinėriau gėlyčių ir jas sujungiau. Pačiai patiko, o ir dukros akys sužibėjo. Tad ėmiausi darbo toliau. Žemiau padariau dar vieną intarpą, o iš likusių siūlų prinėriau gėlyčių ir tiesiog jas prisiuvau prie kelnių. Dabar dukra su nekantrumu laukia šiltesnių orų, kad galėtų jas nešioti, nes vis dėlto per nertus tarpus vėjas pučia.




Reikės:
  • įvairiausių spalvų siūlų (gerai tinka, kas likę nuo mezginių),
  • vąšelio,
  • žirklių,
  • saujos fantazijos.

Dabar namie laukia dar kelios kelnės, kurios per porą vakarų bus prikeltos naujam gyvenimui.

Mama Laura 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą