Pernai vasaros atidarymo proga žygiavome -> Labas rytas VASARA! Nuo Januliškio ir Šeškuškės palei Peršokšnos upę (15 km) (TrenkTuras.
Šiemet ta proga žygiuojam aplink Mūšios/Kadrėnų tvenkinį, esantį Ukmergės rajone. Oras ir nuotaika nuteikia džiugiai, lūkesčiai pamatyti gražius vaizdus didžiuliai. Sustojame didelėje stovėjimo aikštelėje, įsijungiam TrenkTuro programėlę su atsisiųstu maršrutu ir keliaujame.
Vos pradėję žygį pasiekėme ir pirmą objektą – Kadrėnų hidroelektrinę.
Toliau veda laiptai į kalną. Užlipus, už nugaros lieka pasakiškai gražus vaizdas į tvenkinį.
O laiptais pakylame į Mūšios miško parką Didžiosios Kovos apygardos partizanams atminti. Einant šio parko takais, praėjome parke sukurtu Kryžiaus keliu su keturiolika ąžuolinių kryžių, skirtų kiekvienam Didžiosios Kovos apygardos partizanų batalionui, apygardos vadams. Pažymint svarbiausias lietuvių tautai datas – 1918 ir 1990 m. pastatytas Prisikėlimo kryžius. Kiti parke esantys kryžiai skirti popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą dešimtmečiui paminėti, JAV prezidentui Ronaldui Reiganui atminti, monsinjoro A. Svarinsko gimtųjų Kadrėnų kaimo laisvės kovotojų bei visų 1940–1990 m. žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimui ir kt. 2006 m. parke pastatytas paminklas Lietuvos karo veikėjui, generolui leitenantui Povilui Plechavičiui. Šiame parke ir pačiam monsinjorui A. Svarinskui yra paminklas – atidengtas atminimo kryžius.
Toliau keliaujame klaidžiais miško takeliukais palei tvenkinį... Vaizdų tikėjomės gražesnių, sužaliavę medžiai jau užstoja tvenkinį, tad teko tiesiog brautis miškelio vos įžiūrimais takeliukais ir pan.
Priėjus rodos neperbrendamą pakrantės ruožą, bandėm šiek tiek pagudrauti. Tačiau pagudravimas nieko gero nedavė, vos išsipynėm iš senos sodybos bruzgynų ir grįžome atgal. Pasirodo tas kas pirmam žvilgsniui rodėsi neįveikiama, šiek tiek šlaptelėjus kojas - įveikta. Valio!
Keliaujam toliau. O toliau kelias veda palei tvenkinį rapsų takais. Bridom rapsų pakraščiu, rapsai mums iki pažastų, tad galima sakyti plaukėm jais :D Nežinau ar padėkotų rapsų šeimininkas, bet kito pasirinkimo nebuvo. Maršrutas veda tiesiai per rapsų laukus, laukų pakraštys ribojasi su krūmokšniais, tad arba skrist ten reik, arba plaukti rapsų jūra :D. Tiesa pradžioj žygio, pamatę tolumoj rapsų laukus, pasikalbėjome, kad faina būtų prieiti ir prie rapsų.. Kaip sako svajokit tyliai! :D Gavom rapsų tiek, kad net gerkles kuteno nuo jų žiedadulkių ir paskui galvas įsiskaudėjo. Šito grožio šiemet tikrai mums užteks :D. Net drabužiai pakeitė spalvą ;)
Išbridus iš rapsų laukų, kelias veda žvirkeliu, toliau palei sodybas, miško takeliu... Vėliau vėl mus maršrutas norėjo pradanginti miško bruzgynuose, tad šį kartą jau šiek tiek pagudravom, ir praėjom tiesiog šalia maršruto, pievos keliuku.
Rapsų žiedadulkes dar šiandien jaučiu gerklėje :D Maršrutas ne visai patenkino lūkesčius, bet prisiminimų paliks tikrai ilgam :D.
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą