2018 m. kovo 24 d., šeštadienis

Pirmosios dienos darželyje



Didžiausia klaida, kurią esu padariusi, tai gąsdinusi Alizą, jog išeisiu be jos, jei ji neis kartu su manimi... Po pirmos dienos, tiksliau, po nepilnos valandos pirmąją dieną darželyje, man pačiai jis skamba kaip kažkokia bausmė. Žinoma, kiekvienas vaikas turi pereiti adaptacinį laikotarpį. Atsiskirti nuo mamos nėra lengva. O aš dar ėmiau ir susimoviau... Viliuosi vaiko nespėjau traumuoti.
Pirmąjį kartą vedant Alizą į darželį, kėlėmės kaip niekada anksti. Kadangi šiaip mes miegam gana ilgai, tai tą rytą tempėm iki paskutinės minutės, kol išlipus iš lovos liko tik apsirengti ir važiuoti... Atvykus į vietą, sužinojom, kad dukrytės auklėtoja serga ir buvom nukreiptos į kitą grupę. Aišku pasimečiau, juk nieko nepažinojau, kaip kiti dukrytės grupės vaikai atrodė tikrai neįsidėmėjau, rūbinėlė buvo tuščia, o mes net spintelės dar nebuvome gavę...
Priėjusi prie laikinos grupės, pasisakiau, kad mes čia pirmą dieną. Mums parodė kuria spintele galime naudotis. Susitvarkėm, Aliza nulėkė dairytis po grupę.. Manęs paklausė, kuriam laikui Alizą paliksiu, pasakiau - pusdieniui. Paklausiau pavaduojančios auklėtojos, ar man šiek tiek pabūti su vaku. Maniau, ji geriau žinos kaip man elgtis, juk ne primas pirmą kart į darželį atėjęs vaikas. Man pasakė, kad galiu pora minučių pabūti. Taip supratau, kad ilgiau nereikia. Tad parodžiau "ate ate" ir išėjau... Sutarties pasirašymo dieną sulaukiau patarimo, kad svarbu man būti stipriai ir nepasiimti vaiko jam vos pradėjus vertki. Taip ir palikau verkiančią dukrytę, tik pažadintą, tarp visiškai svetimų žmonių, vos po dviejų minučių "apsipratimo"...
Po nepilnos valandos grįžus pasiimti niekaip nenustojančio verkti vaiko, suvokiau kokią klaidą padariau ir niekaip nenustoju savęs dėl to graužti. Aplikinių komentarai vis primenantys, kokią nesąmonę suvėliau, tikrai nepadeda. Ypač kai tokius komentarus mėto ta pati auklytė, kuri į klausimą, ar man pabūti, atsakė, kad porą minučių galiu... Dabar žinau, kad turėjau pati iš anksto apie viską pagalvoti, galbūt pasitarti su tai praėjusiomis mamomis, bent jau aiškiau kalbėti ir užduoti daugiau klausimų apie adaptacinius veiksmus. Nors kita mergaitė, kuriai kartu su Aliza taip pat buvo pirma diena darželyje, tokių dramų nekėlė. Nemačiau jos verkiant net ir pasiimdama savo dukrytę. Kiekvienas vaikas kitoks. Kažkodėl buvau įsitikinusi, kad mano vaikas bus ramus.
Antrąją dieną kėlėmės vėliau, į darželį keliavom jau po pusryčių, šį kartą aš pasilikau gupėje. Stebėjau kaip Aliza pratinasi prie aplinkos ir trumpam pasišalinau, kai ji buvo užsiėmusi ir manęs nė nematė. Susirūpino, kur dingo mama, tik tada, kai grįžus iš lauko reikėjo nusirengti. Bet šį kartą ,nei prieš tai, nei mane pamačius per daug neverkė. Pažanga! Alizai palaikius kompaniją pietų metu, miegoti grįžome į namus. Tokį planelį sutarėm su auklėtoja po pirmos dienos fiasko. Iš tikro, nenoriu niekam versti kaltės, bet tikėjausi tokio bendradarbiavimo sulaukti iš kart, kai tik pasisakiau jog mes čia pirmą kartą... Nesusikalbėjom.
Trečiąją dieną kartojom antrosios dienos planelį, tik šį kartą pasišalinau anksčiau ir grįžau Alizai jau papietavus. Dukrytę radau sočiai pavalgiusią, lamingą ir su pirmuoju atviruku mamai. Žinoma, nekantravo patekti man ant rankų. Sekančią dieną jau kėlėmės anksčiau, kad darželį pasiekti kaip priklauso - 08:00. Pabuvus per pusryčius ir šiek tiek ilgiau, vėl nepastebimai pasišalinau ir grįžau pasiimti prieš pietų miegą. Auklytė sakė, kad Aliza kelis kart manęs pasigedo, bet užsižaidus greitai nurimdavo. Kitą savaitę reikės bandyti palikti ir pietų miegui.
Į darželį Alizą leidžiu dėl to, kad jai būtų smagiau, kad daugiau socializuotųsi su bendraamžiais vaikais, kad dažniau užsiimtų lavinamąja veika, kad daugiau laiko praleistų lauke. Viliuosi, visa bloga patirtis neįstrigs ir vaikui darželis asocijuosis tik su gerais dalykais.


Aistė

4 komentarai:

  1. Sėkmingų dienų darželyje ;) Ir dar kartą ačiū, kad dalinatės, viskas naudinga ir visad laukiama :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. O kodel pabegate vaikui uzsizaidus? Juk ji jauciasi nesaugi, nes nezino, kada mama vel “dings”. Kad ir sunkiau atrodo is pradziu, bet reiketu su vaiku atsisveikinti ir aiskiai ivardinti, kad ateisite po pietu/po miego/po lauko ar pan. Negriaukite vaiko pasitikejimo jumis.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už pastebėjimą!!! Kaip tik neseniai perskaičiau rekomenduotą straipsnį apie atsiskyrimą nuo vaiko ir supratau, kokią klaidą dariau... :O Galvojau apie bendrą patogumą, didesnių ašarų išvengimą, nė nesusimąsčiau, kad mūsų tarpusavo ryšį žaloju... :/ Dukrytė atkeršijo, dabar taisom padėtį. ;)

      Panaikinti