Mamukynas: Lankome Lenkiją. Pasiplaukiojimas Augustavo kanalu

2017 m. liepos 22 d., šeštadienis

Lankome Lenkiją. Pasiplaukiojimas Augustavo kanalu

Aplankę Vygrių vienuolyną, pasigrožėję Vygrių gamtovaizdžiais lekiam į Augustavą. Dėl laiko stokos pačio miestelio apžiūrėti negalime. Vos įsukus į stovėjimo aikštelę pribėga berniukas siūlydamas pasiplaukiojimus norimu laivu. Pagelbėja pasistatyti automobilį sausakimšoje stovėjimo aikštelėje (parkingas nemokamas), palydi iki kasų (kas labai nustebino). Tad perkam bilietukus į laiviuką (65 zlotai vienam asmeniui už apytiksliai 4 valandų pasiplaukiojimą). Kasos darbuotoja žemėlapyje parodė maršrutą kuriuo plauksime, pabrėžia kad kirsime net 2 šliuzus. Apie Augustavo kanalą plačiau -> Augustavo kanalas.

Buvo likęs pusvalandukas iki mūsų pasiplaukiojimo pradžios, tad bandėm rast kur užvalgyt. Teko tuomet pasitenkinti tik ledais. Kad normaliai pavalgyti kavinėje, laiko jau trūko. Kol vaikštinėjome laukdami savo laivelio, gavom gal 4-5 pasiūlymus pasiplaukiojimui.. Pasirodo ten daug tokių darbuotojų, kurie vaikšto gatvėmis ir tiesiog siūlo šią paslaugą (sakyčiau įkyrokos klientų paieškos, bet..).

Na ką galiu pagirti, tai mūsų laivo kapitoną. Labai judrus, mandagus, linksmas vyrukas. Kaukši batukais greitu žingsneliu per savo laivelį, ir labai daug kalba, pasakoja, pataria. Aš nesuprantu lenkiškai. Bet visa laimė, kad šalia buvo žmogus, kuris pasirodo šiek tiek ne tik suprantantis, bet net ir kalbantis lenkiškai. Tad buvo ir už vertėją.

Prieš išplaukiant kilo šioks toks sąmyšis, mat keli turistai laiku nepasirodė. Jie prisijungė vėliau. Tiesiog vienas darbuotojas juos atvežė iki vietos, kur galima prisišvartuoti laiveliui, jau įveikus nemažą atkarpą maršruto.

Pats pasiplaukiojimas labai patiko. Labai gražios pakrantės, gražūs vaizdai. Prasilenkėm su begale įvairiom priemonėm plaukiančiųjų. Kas su laivais, kas su vandens dviračiais, kas su baidarėm, kateriais ir t.t., ir pan. Pakrantės nusėtos jei ne paplūdimiuose gulinčiais poilsiautojais, tai palapinių miesteliais. Įsitaisėm laivo priekyje ir mėgavomės pasakiškais vaizdais. Va čia tai poilsis. Laivelio kapitonas, net leido mums pavairuoti laivą. Žinoma pačioj plačiausioj ežero daly, kur ir norėdama nieko blogo nepridarysi. :D

Kartais pasijusdavom lyg Trakų ežere plauktume :D

Kas medelyje gyvena?

Dar viena plaukiojimo pramoga, tai šliuzas. Įplaukus į šliuzą, rankiniu būdu (šiais laikais rankiniu būdu, tokius vartus, kažkas...) uždaromi vartai. Pagal poreikį prileidžiamas/išleidžiamas vandens kiekis, kuris turi susilyginti su įplaukiamo ežero gyliu. Plaukiant pirmyn, turėjom pakilti. Jautėmės, kaip vonioje prisipildančioje vandens :D. Prisipildžius reikiamam kiekiu, atidaromi kiti vartai ir įplaukiama į sekantį ežerą. Deja, bet antras šliuzas buvo uždarytas remontui, ko kasoje nepasakė (išdūrė kaip sakant). Dėstydama maršrutą, net neužsiminė apie tai, lyg to nežinotų. Tikriausiai kaip kompensaciją gavom 10 minučių pasivaikščiojimą prie antrojo šliuzo vartų. Grįžtant atgal, šliuze vandens lygis turėjo nusileisti. Kol buvom pakilę, už vartų esantys žmonės atrodė lyg duobėje...