2016 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

Poilsis Liepojoje bei žvilgsnis į Karuostos šiaurinius fortus


Kiekvieną vasarą, mus, ežeringų kraštų gyventojus, traukia prie jūros. Nors kelioms dienoms. Šiemet pasirinkome Latvijos pajūrį Liepojoje. Keliavome penkiese, trys suaugę ir du vaikai, mažiausiajai keliauninkei 2 mėnesiukai. 

Iš pirmo žvilgsnio, kol ieškojome hotelio, kuriame turėjome apsistoti, man miestelis pasirodė kiek nykokas, kažkoks apgriuvęs, apleistas.. Pagalvojau ir kur mes čia papuolėm? Apsistojome „Sport Hotel“*** , užsisakėme paskutinį tomis dienomis esantį 5 vietų kambarį (iš anksto). Kaina sakyčiau nedidelė, tik 70 eurų už 2 naktis. Kambariai gan jaukūs, dušas ir tualetas tvarkingi. Apie 10 valandą ateina darbuotoja sutvarkyti vonios kambarį, pakeisti rankšluosčius. Abiejuose kambariuose yra televizoriai. Taip pat yra šaldytuvas ir didelė spinta. Pirmame aukšte  - kavinė (norintiems ten pusryčiauti  - 5 eur. asmeniui). Iki jūros 20 minučių kelio pėsčiomis, iki ežero 300 metrų. Kaip už tokią kainą, manau viskas net labai super.
Išėjimas pasivaikščioti pakeitė mano nuomonę apie miestą. Taip, jis toks vietomis pagriuvęs, bet tai tik prideda miestui žavesio. Tas namų kontrastas kažkas nerealaus. Pavyzdžiui viena puse daugiaaukščio namo gyvenama, kita pusė belangė. Tarp senukų namų įsitaisęs renovuotas namas taip pat  atrodo kažkaip ypatingai. Ir taip atrodo visas miestelis. Dominuoja seni namai.










Kaip ir visur, taip ir čia ieškojome lankytinų objektų. Iki kai kurių iš jų vedė ant šaligatvių esančios natos, mažajam buvo darbo sekti natomis. Taip priėjome muzikos garbės alėją, kurioje išrikiuoti Latvijos muzikantų delnų įspaudai bronzoje. 



Einant tolyn priėjome Rožių aikštę. Kažkaip kitaip ją su sese įsivaizdavome, labiau kaip alėją . O čia tiesiog apvalus rožių gėlynas aplink kurį sustatyti suoliukai. Sekant toliau natomis ėjome Liepojos himno personažų alėja. Vaizdai labai gražūs, tiek metaliniai himno personažai, tiek aplink esantys pastatai traukė akį. 





Vienas namas ypatingai sulaukė mūsų dėmesio. Toks sakyčiau, namas vaiduoklis, bet tuo pačiu mielas. 


Pasivaikščioję miesto gatvėmis patraukėme pajūrio link. 



Ten yra pajūrio parkas, jame auga apie 140 medžių rūšių, kai kurie iš jų labai įspūdingi. 





Pasivaikščiojimui tai labai graži vieta. Labai įdomiai sugalvotas Vaiduoklių medis, šalia įrengti grojantys suoliukai. Spūstelėjus ant jų esantį mygtuką galima pasiklausyti legendinės grupės „Livi“ dainų. Jausmas.. net nežinau kaip apibūdinti, reik patiems pajusti...




Visai šalia jūros yra įrengta vaikams skirta žaidimų aikštelė, mini golfo aikštelė, stadionas, teniso kortai. 



Apie Liepojos paplūdimį. Paplūdimys beveik tuščias. Keista matyti tokį reginį, kai esame pratę prie sausakimšų paplūdimių. Tylu, ramu, girdisi tik jūros ošimas. Man patiko tokia ramuma. Paplūdimys, maudymosi vietoje, tvarkingas. Pakrantė išvalyta. Gal kažkiek erzino plaukiojančių dumblių gausa, bet šokinėti per bangas netrukdė.   
Vakarėja
 
Diena

Taip pat įsitikinome ar tikrai ten galima rasti gintariukų. O gi taip.. tikrai jų ten yra. Keliaudami link molo šiek tiek jų radome. 


Labai patiko pasivaikščiojimas molu. Bangų purslai vaikui buvo smagi atrakcija, o ir mane ne kartą privertė cyptelti šalto vandens dušas. 



 
Ši plekšnė mane "išdūrė" :D


Vieną popietę išsiruošėme pasižvalgyti prie Liepojos ežero. Nors ežeras vos už 300m nuo hotelio, ir pasirodo šalia taip buvo paukščių stebėjimo bokštelis (kurį pamatėme jau važiuodami namo), mes važiavome į kitą miesto galą, kitą pusę ežero, ten radome nemažą stovėjimo aikštelę. Nuo aikštelės iki pėsčiųjų tako, nusidriekusio ežero viduriu, eismas draudžiamas, tad kokias 5 minutes reik paėjėti pėsčiomis. Patekome į Žirgų salą, ji didžiausia iš 15 esančių Liepojos ežero salų. Saloje nutiestas daugiau nei kilometrą besidriekiantis pėsčiųjų takas, kuriuo galima nupėdinti iki paukščių stebėjimo bokštelio. Vaizdai iš ties labai gražūs. Ramiam pasivaikščiojimui, pasisėdėjimui puiki vieta. Ten esantis ežeras ir jį supančios pievos priklauso gamtos draustiniui.
 
Vaizdas iš stovėjimo aikštelės







Ir paskutinė lankytina vieta, kurią spėjome aplankyti, tai Karuostoje esantys šiauriniai fortai. Ar tai kas likę iš jų. Vaikštinėjant tarp griūvėsiu apima kažkoks keistas jausmas. Bandėm įlysti į kai kurių bunkerių vidų. Pirma mintis šovusi į galvą „Ei žmonės!!! Čia ne viešasis tualetas, ir ne konteineriai!!!“. Visa kita, tuo pačiu nejauku, bet ir labai įdomu. Lankytojų buvo tikrai nemažai, vieni tarp griuvėsių net poilsiavietę įsirengė. Ir man buvo toptelėjusi mintis ten nusimaudyti, bet susilaikiau. Kažkaip nesaugiai man visa tai pasirodė. 










Beje važiuojant nuo Liepojos centro link Karuostos šiaurinių fortų, pasikliaudami telefoniniu GPS (buvo parinktas trumpiausias kelias) teko važiuoti sunkiais miško keliukais. Prasikratę, pračiūžinėję miško pliūrzėse, šiaip ne taip pasiekėm norim vietą. O jau iš ten išvažiavom sakyčiau 4 min ilgesniu keliu. GERU keliu :D. Tai kam gaila automobilio, rinkitės tą "ilgesnį" kelią.

Kalbant apie kainas. Mūsų pietūs. Vieną dieną pietavome pajūrio kavinėje. Už 4 asmenis sumokėjome apie 33 eurus. (Vištienos šašlykas su daržovėm - 2 porcijos, silkė su bulvėmis, ledų asorti , 4 kolos , juoda kava, late, arbata). Kitas dvi dienas pietavome „Čili pizza“, pietūs 4 asmenims kainavo panašiai apie 20 eur. (Vieną dieną- du vištienos kepsniai, bulvės su šaltibarščiais, pica bei gėrimai. Kitą dieną - šeimyninė pica , 2 ledų desertai, bei gėrimai).
Per tris dienas ne viską spėjome aplankyti, ką norėjome. Tad reikės dar grįžti, nes iš ties yra ką pamatyti.

Renata ir Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą