2016 m. kovo 29 d., antradienis

Pasižvalgymai po Zarasų kraštą



Pagaliau sulaukėme tikrojo pavasario. Velykoms oras kaip užsakytas, tad antrąją Velykų dieną, kad nereikėtų sėdėti prie maistu nukrauto stalo, išsiruošėme pasižvalgyti po Zarasus. Ankstyvas rytas, termosiukas su kava, užkandukai ir pirmyn.

Pirmoji lankytina vieta Zarasų apžvalgos ratas. Šis Lietuvoje unikalus ir analogų neturintis statinys yra 17 metrų aukščio ir net 34 metrų pločio. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Zaraso ežerą bei Zarasų miesto apylinkes. Prie pat apžvalgos rato yra įrengta stovėjimo aikštelė ir jaukios vietos poilsiui - suoleliai. 




Pasigrožėję kraštovaizdžiu, nusileidom laipteliais žemyn. Norint įamžinti apžvalgos ratą iš apačios, teko misija užlipti ant tilto, kuris šiek tiek nutolęs nuo kranto. Bet su tikro draugo ištiesta pagalbos ranka, viskas pavyko puikiai (neskaitant, tikro draugo, šlapios kojos :D ). 


Toliau keliavome Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku, kuris tęsiasi beveik pusantro kilometro. Pakrantėje įrengta daug lieptelių, suolelių, pristatyta skulptūrų yra įrengtas fontanas, valčių nuomos punktas, žaidimų aikštelės vaikams. 

Apžvalgos rato pakrantė jungiasi su  Zaraso ežero Didžąja sala. Iš ten taip pat atsiveria nuostabūs vaizdai. Yra įrengti suoliukai. Puiki vieta pasibuvimui tiek su vaikais, tiek su puikia kompanija.



Kitas objektas Stelmužės ąžuolas. Bevažiuojant link jo, stabtelėjome kažkokioje poilsiui skirtoje vietoje. Sakau kažkokioje, nes pavadinimo taip ir neįžvelgėme. Ten įrengti takai, pavėsinės su stalais, laužavietės, apžvalgos aikštelė, maudynių vieta su persirengimo kabinomis. Įdomi mintis maudymuisi skirta “bala” miško apsuptyje. Keliaujant, dažna problema būna rasti tualetą. O šioje poilsinėje, kuriuo takeliu bepasuksi ten tualetas. :D  Toliau “kimbam” į Stelmužės ąžuolo paieškas. Tiesa, su mano telefono GPS, labiau pasiklysti galima, nei rasti ieškomą vietą. Tad teko traukti popierinį žemėlapį… Taip buvo žymiai greičiau ir aiškiau :D .
Stelmužės ąžuolas. Tai seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Lietuvos gamtos paminklas. Jį esu lankiusi labai senai, dar vaikystės laikais, berods su klase. Tuomet jis dar nebuvo aptvertas. Pamenu visi vaikai susikibę rankomis matavom jo plotį. O dabar šis senučiukas aptvertas tvora, sulopytas metalo plokštėm, paramstytas.. Bet toks pat įspūdingas.



Visai šalia ąžuolo yra Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčia, graži varpinė. Pačioje bažnyčioje yra Stelmužės bažnytinio meno muziejus.  Į muziejų nėjome. Tiesą pasakius, net nežinau ar dar vis veikia tas muziejus.
Taip pat visai netoliese yra Vergų bokštas. Tai nedidelis, aukštokas keturkampis pastatas storomis sienomis ir angomis viršutinėje dalyje, esanti Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero.



Paėjus taku tolėliau, yra kažkokio pastato griuvėsiai. Iš smalsumo ir į vidų įlindome.




Dar viena lankytina vieta esanti netoli ąžuolo, tai Lygumų akmuo. Jo ilgis – 18 m., ir manoma, kad dydžiu jis gali lenkti net Puntuką, nes didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Kelias iki jo šiuo metu ne pats geriausias (“plaukėm” per pliurzes). Bet aplankyti akmenuką tikrai vertą. 



Taip pat šią dieną dar aplankėme Anykščių Lajų taką. Žmonių kaip visada - daug. 
O į Zarasus dar būtinai grįšiu, nes iš ties ne viską aplankėme.. 

P.S. Ačiū smagiam "kompanjonui" už gražiai praleistą dieną.


Mama Renata

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą