Kartais su mažuoju
(8m.) sugalvojam pasivaikščioti gamtoje. Tai leidžiamės į pumpurų paieškas, tai
į žibuoklių karalystę... Šį kartą ėjome ieškoti rudenėlio: prisirinkti gilių,
kaštonų, kankorėžių, na, ir pašėlti spalvinguose lapuose. Pasivaikščiojimas praėjo
puikiai, grįžome šiek tiek pagnaibytais nuo vėjo žandukais, bet sveiki ir
laimingi. O štai ir mūsų surinktas turtas. Tai gali būti ir namų papuošimas, tiesiog viską reik sumesti į peršviečiamą vazą.
 |
Bet aš ne apie tai. Jau ne pirmą kartą iš mažėlio lūpų išgirstu: „Man
labai patinka su tavimi kur nors eiti. Bet kur, dviese.” Šypsena iki ausų
ir tipena šalia. Rodos, nieko ypatingo neveikiam, tiesiog vaikštinėjam.
Pasikalbame apie šį bei tą, kas šauna tuo metu į galvą. O šauna daug kas, bet
čia jau mūsų paslaptis. Apie ką kalbamės neišduosime. Arba tiesiog eidami
patylime. Susimąsčiau, koks vis tik vaikui yra svarbus tiesiog
pasibuvimas dviese. Niekas aplinkui dėmesio nereikalauja, visas mano dėmesys
tik jam. Įsivaizduojat, kaip smagu? Nei sesės, nei kompiuterio, nei valgio
gaminimo – tik mudu. Manau, visi, bet kokio amžiaus vaikai nori pabūti tik
dviese su savo mama ar tėčiu. Tik ne visi tai ištaria garsiai. Jei ne mano
mažėlio besikartojantys žodžiai, nemanau, kad būčiau pati supratusi, kad tai
yra taip SVARBU.
P.S. Dukrai 17 metų,
labai retai kur beeiname kartu. Juk ji jau didelė, taip? Bet būnant
dviese, nepertraukiamas jos tarškesiukas ir laimingas veidelis išduoda, kad
smagu būti TIK su mama - DVIESE.
Mama Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą