2015 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

Kelionė per kalnus link Juodosios ir Adrijos jūrų. 10 ir 11 diena. Slovėnija, Kroatija

10 diena (2015-08-17)
Rytas nieko gero nežada. Saulės nėra, nors nelyja. Važiuojame į Slovėniją. Ten numatome aplankyti Bledo ežerą, Bledo pilį ir Vintgaro tarpeklį. Kirtus Slovėnijos sieną ima taip lyti, kad priekyje važiuojančios mašinos praktiškai nesimato. Bet aš tikiu, kad mums lankantis objektuose nelis.
Pirmiausia pasiekiame Bledo ežerą. Vos išlipame iš mašinos, nustoja lyti!


Vėliau užkopiame į Bledo pilį, nuo kurios matosi visas Bledo ežeras su vienintele Slovėnijoje natūraliai susiformavusia sala. Pasivaikštome po ją, sužinome atsiradimo istoriją – tam puikiai pasitarnauja gidai-ekranai.





Už keleto kilometrų pasiekiame ir Vintgaro tarpeklį. Gražus gamtos kampelis, tarp kalnų teka upė. Pėstute reikia eiti apie 1,6 km. Tiek pat ir grįžti, tačiau nenuobodu, gamtos vaizdai keičia vienas kitą: upelis, tarpeklis, kabanti uola, sudėti akmenukai, žydintys ciklamenai...



Eidamas tikrai nepavargsti, o jei dar saulutė pašviečia – išvis puiku. Oras nekarštas, protarpiais saulė, nelyja... Grįžtant jau turiu naują vardą – ragana... Kol vaikščiojom – nelijo, tik sėdom važiuoti į nakvynės vietą Kroatijoje, Puloje, vėl ėmė lyti... Ryt turėtų būti poilsio prie jūros diena... Nelis.

11 diena (2015-08-18)
Nelyja, saulė spigina, nors naktį griaudėjo perkūnija!
Kroatijoje mums tarsi tradicija ryte nulėkti į kepyklėlę – pekara ir pusryčiams parsinešti ką tik keptų bandelių ar štrudelių. Taip ir padarau. Ne itin arti šįkart pekara, bet tai nesutrukdo kavą gerti su bandele.
Paplūdimys prie Adrijos jūros kitoks nei Bulgarijoje. Akmenukai, vanduo sūresnis. Mane visa tai tenkina: nesineša smėlis, plaukioji dar laisviau. Tiesa, kojom ne taip malonu vaikščioti, bet tai priimu kaip spec. masažą, juolab, kad mūsų pasirinktame paplūdimyje nėra ežių ir gali vaikščioti basomis. Oras ne toks kaitrus kaip Bulgarijoje, ne  virš 32, tik apie 27-29, bet man tai pats tas – nereikia vargti nuo karščio. Vaikai duodasi jūroje, plaukioja ant pripučiamų čiužinių... Einu ieškoti akmenėlių su skylutėm...
Vakare išsiruošiame pasivaikščioti į Pulos senamiestį. Aplankome amfiteatrą, triumfo (Sergijaus) arką, apžiūrėjome katedrą, varpinę.


 







Vėliau susiradome, anot vietinių, vieną geriausių picerijų „TiVoli“. Patekti ten be navigacijos misija praktiškai neįmanoma: siaura gatvelė tarp namų, atokiau nuo miesto centro. Tiesa, buvo paminėta kaip gera dar „Jupiter“ picerija, bet mes pasirinkome aną. „TiVoli“ tikrai nenuvylė: picos didelės, skanios.


Ryt laukia vėl pažintinė išvyka į Slovėniją. Ką sako ragana?..

Mama Laima

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą