2015 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Kelionė per kalnus link Juodosios ir Adrijos jūrų. 8 ir 9 diena. Bulgarija, Serbija


8 diena (2015-08-15)

Vėl ramaus poilsio diena ir pasiruošimo kelionei vakaras. Pasimėgaujame jūra, saule, baseinu, superkame bulgariškas lauktuves: rožių kremai, aliejai, muilai, rožių saldainiai, vynas (beje, rožinis). Paskutinę dieną pasiseka gauti ir tradicinių gėrimų: boza (gaminamo iš miltų ir raugo) bei ayran (gaminamo iš jogurto). Na, nepasakyčiau, kad visai negeriami dalykai, paragavom, bet didelio malonumo nepajutau. Ypač boza specifinio skonio, nors, kuo daugiau ragavau, tuo skonis darėsi priimtinesnis. Gal net įmanoma prisijaukinti? Gal. Ayran kaip skystas skystas jogurtas, sako, vietiniai jį geria pagiriom. Kadangi mums tokių bėdų nebuvo, ir šis gėrimas liko tik paragautas.


Ryt laukia ilga kelionė per Serbiją. Lik sveika, Bulgarija...




9 diena (2015-08-19)

Keliamės anksti, į antrą kelionės etapą pajudame 7 val. Tikslas – Kroatija.
Kai vyras privažiuoja mus paimti, suprantame, kad ką tik degusios artimos šviesos dingo. Perdegė lemputės. Mintyse tokia negera mintis – gal ne prieš gerą, bet negi kam sakysi, juolab, kad vienas du ir vyras pakeičia lempas, susėdame ir pajudame tikslo link.
Su vėjeliu pervažiuojame Bulgariją, iš tolo pasigrožime Sofija ir kertame Serbijos sieną. Pasuose atsiranda spaudai, nes tai ne Europos sąjungos šalis. Eilė ne itin didelė, bet palaukti vis tiek tenka 45 minutes. Atiduodami suantspauduotus pasus serbai iškart duoda lankstinukus su informacija, kokiu greičiu važiuoti, kas kelyje galima, o ko ne, kokie lankytini objektai. Kažkaip iškart nežinomybės jausmas apie šią šalį sumažėja. Civilizuota. Ir keliai pakankamai geri, nėra kelio remontų, kad kelis kilometrus tektų važiuoti valandų valandas. Statomi nauji keliai, gyvenimas verda. Tiesa, teko važiuoti pro teritoriją, kuri nekontroliuojama Serbijos vyriausybės. Ten negalioja mašinos draudimas – jei kam įvažiuotum, tektų pačiam dengti nuostolius. Kasko draudimas galiotų tik jeigu tau įvažiuotų. Jokių alternatyvų draudimo kompanija negalėjo pasiūlyti, rekomendavo važiuoti kitais keliais. Tai atkarpa panašiai nuo Serbų sostinės Belgrado iki Kroatijos sienos, apie 100 km. Mes rizikavom ir važiavome tuo keliu. Beje, toje vietoje nuliūdino pakankamai daug šiukšlių pakelėse.
Prie sienos ilgai neteko laukti, patikrino pasus ir jau vėlų vakarą buvome Kroatijoje, tarpinėje nakvynėje. Deja, nuotaika kai kam apniuko – ėmė lyti. Mano pasakymas, kad ryt, kai eisim lankyti numatytų objektų, nelis, buvo sutiktas juoku, nes dangus nerodė jokių pragiedrulių. Net per žinias parodė, kad tądien tame regione praūžė audra su ledais, kuri pridarė daug nuostolių: nulaužė pomidorus, paprikas, medžių šakas...

Sugulame ilsėtis. Ryt nelis. Tikiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą