8 diena (2015-08-15)
Vėl ramaus poilsio diena
ir pasiruošimo kelionei vakaras. Pasimėgaujame jūra, saule, baseinu, superkame
bulgariškas lauktuves: rožių kremai, aliejai, muilai, rožių saldainiai, vynas
(beje, rožinis). Paskutinę dieną pasiseka gauti ir tradicinių gėrimų: boza (gaminamo
iš miltų ir raugo) bei ayran (gaminamo iš jogurto). Na, nepasakyčiau,
kad visai negeriami dalykai, paragavom, bet didelio malonumo nepajutau.
Ypač boza specifinio skonio, nors, kuo daugiau ragavau, tuo skonis
darėsi priimtinesnis. Gal net įmanoma prisijaukinti? Gal. Ayran kaip
skystas skystas jogurtas, sako, vietiniai jį geria pagiriom. Kadangi mums tokių
bėdų nebuvo, ir šis gėrimas liko tik paragautas.
Ryt laukia ilga kelionė
per Serbiją. Lik sveika, Bulgarija...
9 diena (2015-08-19)
Keliamės anksti, į antrą
kelionės etapą pajudame 7 val. Tikslas – Kroatija.
Kai vyras privažiuoja mus
paimti, suprantame, kad ką tik degusios artimos šviesos dingo. Perdegė
lemputės. Mintyse tokia negera mintis – gal ne prieš gerą, bet negi kam sakysi,
juolab, kad vienas du ir vyras pakeičia lempas, susėdame ir pajudame tikslo link.
Su vėjeliu pervažiuojame
Bulgariją, iš tolo pasigrožime Sofija ir kertame Serbijos sieną. Pasuose
atsiranda spaudai, nes tai ne Europos sąjungos šalis. Eilė ne itin didelė, bet
palaukti vis tiek tenka 45 minutes. Atiduodami suantspauduotus pasus serbai iškart
duoda lankstinukus su informacija, kokiu greičiu važiuoti, kas kelyje galima, o
ko ne, kokie lankytini objektai. Kažkaip iškart nežinomybės jausmas apie šią
šalį sumažėja. Civilizuota. Ir keliai pakankamai geri, nėra kelio remontų, kad
kelis kilometrus tektų važiuoti valandų valandas. Statomi nauji keliai,
gyvenimas verda. Tiesa, teko važiuoti pro teritoriją, kuri nekontroliuojama
Serbijos vyriausybės. Ten negalioja mašinos draudimas – jei kam įvažiuotum,
tektų pačiam dengti nuostolius. Kasko draudimas galiotų tik jeigu tau
įvažiuotų. Jokių alternatyvų draudimo kompanija negalėjo pasiūlyti, rekomendavo
važiuoti kitais keliais. Tai atkarpa panašiai nuo Serbų sostinės Belgrado iki
Kroatijos sienos, apie 100 km. Mes rizikavom ir važiavome tuo keliu. Beje, toje
vietoje nuliūdino pakankamai daug šiukšlių pakelėse.
Prie sienos ilgai neteko
laukti, patikrino pasus ir jau vėlų vakarą buvome Kroatijoje, tarpinėje
nakvynėje. Deja, nuotaika kai kam apniuko – ėmė lyti. Mano pasakymas, kad ryt,
kai eisim lankyti numatytų objektų, nelis, buvo sutiktas juoku, nes dangus
nerodė jokių pragiedrulių. Net per žinias parodė, kad tądien tame regione
praūžė audra su ledais, kuri pridarė daug nuostolių: nulaužė pomidorus,
paprikas, medžių šakas...
Sugulame ilsėtis. Ryt
nelis. Tikiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą